Moteris mergaitės veidu
Užriesta iki tavo ego nosimi
Su išdidumo raukšlele tarp antakių

Lengvom garbanom
(vėl aliuzijos į angelus, kai vejasi apie kaklą –
Ne be reikalo ją taip supykęs vadini)

Rytais prisitrupina varškės apkepo
Tarp satino paklodžių
Taip sau guli ir laukia

Kol užžels saulei giedant
Barzda (rytais jos labiausiai želia)
Ant tavo reikšmingai stūksančio smakro

Kremta tau tyliai į lūpą smailais dantukais
Lyg nebūtų ragavusi tikrojo nuodėmės skonio
Taip pamanai prasimerkęs iš nuogo sapno

Apie tai, kaip ji dar pagražėja užuodusi jūrą
Nusirengia ir bėga maudytis visu baltumu
turi gaudyti ją ir užstoti nuo vėjo

Godžiom lūpomis šypso; vilko akimis
sutinka tave pakirdusį. Ar dėl to pirmais nubudimais
sutrikdavai lyg prie šventoriaus?

Tu šįryt canis lupus, sakai
Tu nuogas canis lupus
Moteris mergaitės kailyje


(Muza Maja)

Stebuklu salies trukumas - ji apribota laiku.

Ir ateina laikas, kai nebegaliu kalbeti. Baisu - prasiziosiu ir ..
Tad tyliu. Klausausi.

Ir isgirstu.

Kazkur giliai manyje tuksi nuo streso pavargusi sirdis.
Atsiliepdama pulsuoja maza kraujagysle desiniajame smilkinyje.
Ir mano mazasis pirstelis - taip, jis irgi virpa tuo ritmu.
Mano kuno muzika.

Ir linguodama i takta pradedu rekti.
I popieriu.

Gyvenu Stebuklu salyje. Toli nuo Lietaus zemes. Labai toli.
Stebuklu salies zmones sako - jei lyja, zmones auga. O auksciausi zmones is Lietaus salies. Tai tiesa. Eidama minioje, kaip per rugiu lauka, matau savo drauga, kaip medi, isnyranti is zoliu. Mes auksti. Mes balti. Ir mus visi pastebi. Ir musu visi salinasi, kol bunam kartu. Lyg dvieju vampyru, ginsianciu vienas kita iki mirties.

Stebuklu salies moterys dievina mano drauga. Nes jis aukstas, lieknas, pritrenkianciai grazus ir be galo protingas. Vienas geriausiu is Lietaus salies.
O Ji - ji tobula moteris. Tobula Stebuklu salies gyventoja. Jai nera neimanomo darbo. Nera vyro, kurio svajone negaletu buti. Nera moters, kurios geriausia drauge negaletu buti. Ir ji globoja mano drauga. Tad ji yra Dudu. Jo Dudu.

Stebuklu salies vyrai nori mane pagauti. Nori sudominti, pritraukti, ir..
Nezinau, dar ne vienam nepavyko. Iki jo.
Jo gentis kitokia. Genais perduotas ryztingumas, drasa, ismintis. Sviesus aukstas gymis. Isdidi laikysena.
Kai einam gatve, zmones prasiskiria, pagarbiu zvilgsniu nulydedami du svetimus. Taip, salia manes jis tampa svetimu. Tampa zmogumi is Lietaus salies.
Manau. Mano manau.



Ir kai Stebuklu salies gatven iseinam kartu, zmones priletina zingsnius, pradeda dairytis. Nes gandonesiai pakankamai greiti, jog pranestu - "laukite, jie ateina".
Tobula Stebuklu salies mergina, viena ranka vis besitaisanti plaukus.
Nuostabaus grozio vaikinas is Lietaus salies, laikantis kita jos ranka.
Didysis manau, pasiruoses apginti savo moteri.
Ir ji, plesrune lietaus akimis, prisiglaudusi prie savo globejo.

keista grįžti namo.
keista, kai, rodos, kiekvienam kampe kažkas yra, kad pakelbėtų, padainuotų ir kitaip išmuštų iš vienumos.
keista, nes įpratau būti viena. įpratau tylėti. įpratau gyventi be trukdžių. įpratau pati viena galvoti ir spręsti. įpratau išeiti ir grįžti kada noriu.
keista, nes aplink yra žmonių, į kuriuos reikia atsižvelgti.

beryšybę reikia transformuoti pagal pasirinktą z, tada visi nenormalumai tampa normaliais. ir kai juos sutvarkai šitoje plotmėje, atlikus atgalinę transformaciją, viskas turėtų susitvarkyti ir beryšybės pradiniame lygmenyje.

išskyrus hiperbolines beryšybes.

kažkada patikėjau, kad drugelio mostelėjimas gali sukelti uraganą kitoje žemės pusėje.

kartu patikėjau ir neišvengiama priežasties - pasėkmės, kuri yra priežastis savo priežasčiai, schema.

dar vėliau įsitikinau, jog ir devintas skaičius po kablelio labai daug pakeičia (chaoso teorija įrodyta su šešiais).

kartu atėjo ir suvokimas, kad kvėpuju tuo pačiu oru su dinozaurais, tad vieno jų atsiriaugėjimas galėjo man dabar sukelti slogą.

tad kaip yra su mintimis?
jei Gosset skaičiavo mieliukus ir taip suvokė gyvybės pasiskirstymo dėsnius, ar tai reiškia, jog ir aš tai galiu suvokti? ar visdelto tai, kad jo šeimininkė nuolat čiaudėjo ir yra tas veiksnys, kurio dėka negalėsiu suprasti?

staiga pradėti traukti iš stalčiaus ir leisti visiems pažiūrėti. hm. savo rašliavas. tas, kurias prieš porą metų parašiau ir tik artimiausiems parodžiau.

keista, kaip svarbu pažinti žmogų, kad suprastum, ką jis rašo.
keista, kad tik pažįstantys suvokia, apie ką kalbama.
keista, kaip labai paklysta nepažįstantys.

skaityti apie pavasarį ir matyti disnėjaus filmukus. ne man.

ir vis tiek po metų kitų jas ištrauki ir leidi pasižiūrėti. leidi nusišnekėti. kad pajustum skirtumą tarp savęs, artimųjų ir nepažįstamų.

eilinė sesijos diena. metai po paskutinio įrašo.

vis užeidavau, paskaitydavau.
ir šiandien pagaliau pasiilgau. nuomonių apie mavo nuomones. minčių apie mano mintis.
nes pats niekada nebūsi teisingai savikritiškas.
o tiesa dažniausiai gelbsti.

kaip mano medis už mano lango. jis man - nieko. aš jam - nieko.
ir vis tiek kasrytą pabundu su mintimi:
„mano medy čiauška pūkuoti džiaugsmeliai“

H+ eina prie chebros. visada, kai veikia normaliai ir nėra pastumiamas kokio nukleofilo.
jei įpili peroksido, H+ pasimaišo galvoje ir jis šalinasi chebros.

ir atvirkščiai: nukleofilas normaliomis sąlygomis šalinasi agresyviųjų H+ ir eina atokiau nuo jų.
jei įpili peroksido - nukleofilui pasimaišo galvoje ir jis kabinasi prie H+ chebros.

IŠVADA: peroksidas maišo smegenis. visiems be išimties.