nemoku sustabdyti lietaus.

reikėjo anksčiau pagalvoti

kas būtų, jei prašydamas galios prišaukti lietų, ją gautum?

jei sausra - taip, tai būtų gerai. tačiau kiekviena sausra praeina, jei būna pakankamai vandens.
o po to?

kartą prišaukęs lietų, jo nebesustabdysi - ir jis siaus, kol išsibaigs debesys.
galbūt būtent taip kilo pasaulinis tvanas.
ir kils dar vienas.

ir tik dėl to, kad prašydamas galios sukelti lietų, pamiršai galios jį sustabdyti.

šią istoriją man papasakojo sesė:

vienoje bažnyčioje krikštijo vaiką. kadangi tas berniukas buvo gana didelis (maždaug 6 metų), tai jį, kaip ir kitus paaugusius krikštijamuosius, krikštijo įstatę į mažą baseinėlį užpildami daug švento vandens. vaikas sėdėjo baseinėlyje, sėdėjo, o kai ant galvos atsirado vandens pasakė : „blet kaip šalta!“

kaip tik toi sekdami išvengti, močiutės su tėveliais pasirūpindavo pakrikštyti vaikučius, kol jie dar nešneka

linksmesni momentai iš katinų pardavinėjimo:

prie mūsų pribėga mergina ir sako :„aš nepirksiu, tik paglostyti noriu“ „o gal pirkit“, pasiūlau. „ka tėvai pasakys, ir taip jau tris šunis namo partempiau“

pagyvenusios ponios komentaras:„ka veiks tas katinas pas mumi. panešim, pabėgs, o po to myžnius jį apkandžios“  (po to išsiaiškinau, kad myžnius - tai šuo. geras šuo, jei toki vardą gavo...)

ateina dvi mažos mergaitės, paglosto kačiukus, klausia: „kiek kačiukai?“„dykai“(man prasidėjo visiškas nebetikėjimas pasaulio gerumu - neimti toookių mielų kačiukų...)„paklauskim tomo“
ir dingo. tikėjaus, kad tas tomas bent jų dėdė. neee... po penkių minučių pasirodė prie turgaus vartelių tomas su dviem mergytėm. tomas vos pora metų vyresnis. bet paėmė vieną kačiuką. liko vienas. po kiek laiko abi mergaitės, jau be kačiuko, prabėgo ir po kiek laiko grįžo su pieno litru. dar po kelių minučių grįžo ir pasiėmė antrą kačiuką. bent aniems nebus liūdna.

komentaras:  kačiukus geriausia atiduoti mažiems vaikams, nes tada būsi tikras, kad jų niekas neskriaus. netgi vaikų tėveliai - bijos vaikų :)

pas mane lankosi pusbrolis. mazas mielas vaikas su begaliniu potraukiu naikinti. ne taip, kaip as, o piktybiškai.

jo vakar dienos kalba prieš miegą, jau gulint lovoje:
„vidutė gera. jai dešimt minusų... o medilei is viso tik vienas. grytai tiek pat, kaip vidutei. šimtas minusų... o viktorijai vienas... o močiutei iš viso nulis. o mantei... ar gali būti mažiau už nulį?  vidutei aštuoniasdešimt penki tūkstančiai milijonų.... o tau tik du, nes liepi miegoti. o mano mamai aštuoniasdešimt tūkstančių milijonų begalybių tūkstančių...... mano mama geriausia. mano tėtčiui irgi aštuoniasdešimt penki milijonai begalybių tūkstančių. sesei dvylika milijardų begalybių milijonų tūkstančių. mūsų šeima nugalėjo!!! valio!!  ...  “

ne viską surašiau, nu bet šnekėjo vaikas apie 15 min. jei kas užrašytų viską, ką  jis vakar pasakė, tai būtų neįkainojamas vaiko skaičių suvokimo pavyzdys. ir minusai jam reiškia pliusus. o tūkstančiai daugiau už milijonus.

ech, jei kas užrašytų bent tai, ką pasakiau italų restorane...

kuo prancuzijos kaimas skiriasi nuo lietuvisko? tikriausiai niekuo. nors skiriasi. daugiau raudonplyciu namu, maziau karviu ir vistu. ir laukai ne nuolatos tresiami, o tik tam tikru metu.
be to, ten zmones geriau stebi - dazniausiai nepamatai, kaip bobute tupi prie langelio ir ziuri i kaimynus.
o laukai kokie... kaip prancuzijoj, tai neitiketinai panasus i lietuviskus...

siandien skambinau is taksofono. ir supratau baisiausia dalyka, kuri labai ilgai bandziau nuo saves paslept. norint pamatyti surinkta numeri, man teko pasilenkt. PASILENKT!!! prie vieso naudojimo telefono.
pasaulis priklauso mazoms piktoms moterytems. ju visi klauso, visi bijo. jei grasina auksta pikciurna ir maza pikciurna, pasirenkamos mazosios salygos, nes jos valdo. ju pilna visur. jos zino viska ir gali vartyt per savo prizme viska. ir taip bus priimta kaip tiesa, nes jos valdo. mano didelei nelaimei, valdo. nezymiai, bet valdo. vistiek.
kreipiuosii visus, kas del savo auksto (ar nelabai) ugio buvo uzgautas. naikinkit mazas piktas moterytes.

pasilenkt prie taksofono... ir kur ritas pasaulis... einu matuoti ugi.

tik 178cm. ir man reikejo pasilenkt???

Šiandieninė mano kalba:
BiTe MaJa
innuendo


Šiandien mes susirinkome atlikti vieną trumpą, bet neriboto džiaugsmo kupiną operaciją: draugiškai palydėti keletą susireikšminusių asmenų – garbingosios „Baltijos“ vidurinės XVI laidą (ironijos!!!).

Nors ir esate surūgę Brisiaus galai,  kai kurie gailisi, kad išeinat.

Žinoma, tai ne mes. Tikroji valdžia jau porą metų priklauso mums, 11-okams. Tačiau, esame priversti jums padėkoti, kad pagaliau deklaruojate savo bejėgiškumą ir oficialiai atsistatydinate.

Nebuvote per daug turtingi, ką akivaizdžiai parodė ir jūsų testamentas, nieko vertinga nepaliekate (o ko ir reikėjo tikėtis iš tokių Briusgalių), bet vis tiek - ačiū.

Pabaigai linkime, kad šis nuostabus garsas, šis paskutinis skambutis aidėtų jūsų ausyse. Tegul primena tas geras dienas, kai užimdavote visus minkštus fotelius skaitykloje ir savo beletristinėm kalbom vaidindavot protingus. Kai bėgdavote iš pamokų, palikę ant lentos raštelį niekuo nenusikaltusiam mokytojui ir jausdavotės padarę gerą darbą.

Tegu aidi, tegul primena tai, ką galutinai praradote – saugų nežinojimą, bandytą išlaikyti visus šiuos metus. Linkime, kad šis paskutinis skambutis, spengtų jūsų ausyse iki paskutinio atodūsio.
Tikroji valdžia, vienuoliktokai.

Po kelių minučių gavau porą pasiūlymų nužudyt. Ir nusižudyt. ir kurgi ritasi šių dienų jaunimas...


Kurta ir skaityta kartu su BiTė MaJa. Rinko, aisku, as.

"Žodis "geras" turi daug reikšmių. Pavyzdžiui, jei kas nors nušautų savo senelę iš penkių šimtu jardų atstumo, aš jį pavadinčiau geru šauliu, bet nebūtinai geru žmogumi." (G. K. Chesterton)

cia is stsebastian dienorascio. geriau ne as nepasakyciau