jei dažnai už nugaros išgirsti frazę "ta užkniso juodai", reikėtų suklusti?



o jei 80% tų frazių priklauso dviem vištom, kurios tiesiog nepagauna tavo mąstymo?

turiu vieną labai nuostabų talentą. tik kartais dėl jo žmonės bijo su manim šnekėtis. tas talentas - sugebėjimas sumaklinti kito smegeninę taip, kad po to kelias dienas neberanda savo minčių.
vieni tam atsparūs, kitų neliečiu. treti - bėga tik pamatę. ir yra ketvirtieji. tie, kurių mintis su pasigardžiavimu maišau. ir tai darau labai staigiai. greitai ir švariai. nepalikdama pirštų atspaudų.

po kelių dienų, kai mintys grįžta į normalias vėžes, jie pradeda jas branginti. ir nebenaudoja jų menkniekiams.



yra dar ir penktoji rūšis. jų mintims skiriu labai daug laiko. maišau pamažu, kartais į kalbą apie funkcijos grafikus įmesdama vieną kitą žodį apie šokoladą. jie to nepastebi, tas tiesa, ir nebijo, net nežino, kas gresia.
kai baigsiu savo darbą, jų mintys neatsistatys.
tai ir yra kerštas.
toks, koks turi būti

dar prisimenu, kaip gera trenk kokiam nebrendylai dėl kokio menkniekio, tiesiog dėl to, kad noris, ir galėt pasiaiškint :"užkniso".
dabar visi elgias taip tobulai, net nėr prie ko prikibti. negi dabar prikulsi pirmoką dėl to, jog yra pirmokas ir naudojasi savo teisėmis stumdydamas valgykloje??? ar penktoką už tai, jog painiojasi po kojomis?? tokiu atveju tektų įvykdyt genocidą. be to, mažesnių skriaust negalima. bet vyresni nesikiša kur nereikia, arba kyla toks nesuvokiamas jausmas (įtariu, čia prikišo nagus mano moteriškoji pusė) pavadinimu "kažkaip gaila".  vadinasi, jei noriu muštis, turiu rasti tinkamą ir pakankamai užknisantį vyresnį asmenį, pageidautin vyr. lyties, nes panų skriaust irg negalima, ir suvaldyti savo moterišką pusę.

tai per daug panašu į neįmanomą misiją, kurios nei praktiškai, nei teoriškai neįmanoma padaryt.
saldžių sapnų.

nekenčiu dantų skausmo. net agurko negalima atsikąst.

o dar trys dantys turės išdygt...

savanoriavimo minusas:
po trijų parų be gero miego, pradeda čiuožt stogas. ir vietoj rimto savanorio būna kažkoks   

savanoriavimo pliusas:
po trijų parų be gero miego, pradedi vartyti visas temas bet kokiu aspektu.
(o tai gana pavojinga(užtat linksma), nes būnant krikščioniškoj stovykloj išvedžiau, kad krikščionybė yra politeistinė ir žmonės patys iš savęs gamina politeizmą ir daug dievukų. laiku susiprotėjau patylėti - aplink vaikų buvo)

štai jums ir pavyzdinga vadovė.
      pavargusi pasigerianti nuo pusės l rauginto pieno(kaimiško)

pasiilgau stovyklos.

jau kokias tris savaites močiutė kliedėjo apie ožkelę. kliedėjo ir kliedėjo, kol galiausiai užvakar nusipirko.
o ožkelė ne bet kokia - dresiruota(arba išsidresiravusi):erzina šunį, vaidina vištą ir sėdi ant kėdės. aišku, nesakysiu, jog skabo kriaušės lapus(skabo, ne valgo), nes maždaug taip elgiasi ir įprastos ožkos.

ai va, nusipirko, parsivežė ir pradėjo mylėt(senelis net sofkutę žadėjo į tvartą atneš). o ožkelė, lyg atsidėkodama, labai daug valgo ir lieknėja. iš parsivežto burbulo kaulai beliko.

vaizdelis iš filmo "bišunmo" :

per rūką eina herojus Džin Ha, plaukai plaikstosi vėjyje, rankoje - katana, nuo jos varva kraujas...
ekrano apačioje pasirodo užrašas "nuo šiandien jautienos ir kiaulienos kumpiai net 5% pigiau"



filmas baigėsi laimingai. jie nepradėjo verstis žmogienos kumpiais, taip sudarydami konkurenciją jautienai ir kiaulienai. dauguma buvo išžudyti arba patys nusižudė.
jaučiu, mano filmas baigtųsi taip pat

myliu statybas. pats geriausias darbas lauke.
prikasus n - tąjį karutį žvyro (n>20) net gera pasidaro.

ir nebesinori nieko užmušt

mano kaimas turi labai įdomų merą. net nesuprasi, ar jis tikrai toks, ar tik apsimeta. antruoju atveju yra tikrai geras aktorius.
įdomiausias jo bruožas - kasdien sugalvoja ką nors naujo. nebūtinai gero, todėl ne visas mintis(laimei) įvykdo.
paimkim, tarkim, kad ir šį netikėtą liūčių sezoną.  neisiu nuo a iki b, o tada prie c, nes nežinau, kaip jam kilo tokia idėja, tačiau visai sėkmingai ją įvykdė. sugalvojo užsukti kopūstlaukio kanalizaciją.  ir per naktį(užsuko per pietus), siaučiant dideliam lietui, patvino ir išplaukė visas kopūstlaukis. deja, ne lietumi...
didžiam visų nenustebimui, meras po šios atrakcijos vėl išėjo nesuteptas, panaudojęs savo geriausią frazę - "aš nieko nežinau"

Kai tau prireikia medzio nusispjauti ir pasakyti "tfu, tfu, tfu...", supranti, kad pasaulis sudarytas tik is metalo ir plastmases.
                                  (ne mano)