Kai dar buvau mokykloje, egzistavo toks itelektualus elitas - mokslininkai. Jie gamino viską, išrasdavo viską, ir gaudavo Nobelį už viso gyvenimo darbą.
Dabar, kai skaitydama fantastiką randu sakinį "mokslininkai išrado/sukūrė" šypteliu. O sakinys "nesėkmingas eksperimentas"* sukelia liūdesį. Nes tai dar vienas žmogus, nelabai suprantantis mokslo realybę.
Šiuo metu mane galima priskirti šiam luomui. Bandau sukurti mieles, gaminančias tokį fermentą, kuris paprastai žymi žmogaus DNR. Kaži, ar išeina paprasčiau pasakyti.
Per metus darbo įdėjau genus. Bet mielės atsisako dirbti. Kodėl? A biesas žino. Nors abejoju, ar biesas žino.
Pirmas dalykas, su kuriuo turi mokslininkas susitaikyti - šviesios ateities nėra, toliau bus vis blogiau. O jei iš dešimties eksperimentų vienas atnešė rezultatus - kagi, tau labai šypsosi sėkmė.
Sakytum, žiopla, nesugeba. Kągi, pusė mano kurso neturi teigiamų rezultatų. Tiesiog taip yra.
Kaip sako mano vadovas "jei mokslą daryti būtų lengva,visi jį darytų".
Dar, pasvarstymui.
Modifikuoti greitai augančių ląstelių kultūrą, jei labai sekasi, užtrunka tris savaites. Realiai - apie penkias.
Jei tai muselės ląstelės - apie du mėnesius.
Jei tai žolės ląstelės, požymiai matysis tik užaugus augalui. (vadinasi bent mėnuo + augimo/brendimo laikas).
Tai kiek laiko užtruktų "gyvulio žudiko" sukūrimas? Su didele sėkme - mažiausiai metus. O jei tikrinti vaisingumą/paveldimumą - daugiau.
Turint galvoje gausybę nesėkmių pakeliui - dar didesnis laiko tarpas.
Tai kaip per tiek laiko nepasistebi, kad ups, šita vilkinė karvė* kažkokia agresyvi?
Taip. Būna kuriozų.
Daržovės pilnos
E.Coli, kurių puskės normaliai gyvena mūsų žarnyne ir organizuoja angliavandenius, o kitas puskes dar šiandien užšaldžiau pirmadieniui.
Būna.
Bet tai atsitiktinumas.
Kaip ir penicilinas.
* iš
PrieshaS kūrinio.