Ji. mergaites kailyje

Moteris mergaitės veidu
Užriesta iki tavo ego nosimi
Su išdidumo raukšlele tarp antakių

Lengvom garbanom
(vėl aliuzijos į angelus, kai vejasi apie kaklą –
Ne be reikalo ją taip supykęs vadini)

Rytais prisitrupina varškės apkepo
Tarp satino paklodžių
Taip sau guli ir laukia

Kol užžels saulei giedant
Barzda (rytais jos labiausiai želia)
Ant tavo reikšmingai stūksančio smakro

Kremta tau tyliai į lūpą smailais dantukais
Lyg nebūtų ragavusi tikrojo nuodėmės skonio
Taip pamanai prasimerkęs iš nuogo sapno

Apie tai, kaip ji dar pagražėja užuodusi jūrą
Nusirengia ir bėga maudytis visu baltumu
turi gaudyti ją ir užstoti nuo vėjo

Godžiom lūpomis šypso; vilko akimis
sutinka tave pakirdusį. Ar dėl to pirmais nubudimais
sutrikdavai lyg prie šventoriaus?

Tu šįryt canis lupus, sakai
Tu nuogas canis lupus
Moteris mergaitės kailyje


(Muza Maja)