apie gyvenima Stebuklu saly

Gyvenu Stebuklu salyje. Toli nuo Lietaus zemes. Labai toli.
Stebuklu salies zmones sako - jei lyja, zmones auga. O auksciausi zmones is Lietaus salies. Tai tiesa. Eidama minioje, kaip per rugiu lauka, matau savo drauga, kaip medi, isnyranti is zoliu. Mes auksti. Mes balti. Ir mus visi pastebi. Ir musu visi salinasi, kol bunam kartu. Lyg dvieju vampyru, ginsianciu vienas kita iki mirties.

Stebuklu salies moterys dievina mano drauga. Nes jis aukstas, lieknas, pritrenkianciai grazus ir be galo protingas. Vienas geriausiu is Lietaus salies.
O Ji - ji tobula moteris. Tobula Stebuklu salies gyventoja. Jai nera neimanomo darbo. Nera vyro, kurio svajone negaletu buti. Nera moters, kurios geriausia drauge negaletu buti. Ir ji globoja mano drauga. Tad ji yra Dudu. Jo Dudu.

Stebuklu salies vyrai nori mane pagauti. Nori sudominti, pritraukti, ir..
Nezinau, dar ne vienam nepavyko. Iki jo.
Jo gentis kitokia. Genais perduotas ryztingumas, drasa, ismintis. Sviesus aukstas gymis. Isdidi laikysena.
Kai einam gatve, zmones prasiskiria, pagarbiu zvilgsniu nulydedami du svetimus. Taip, salia manes jis tampa svetimu. Tampa zmogumi is Lietaus salies.
Manau. Mano manau.



Ir kai Stebuklu salies gatven iseinam kartu, zmones priletina zingsnius, pradeda dairytis. Nes gandonesiai pakankamai greiti, jog pranestu - "laukite, jie ateina".
Tobula Stebuklu salies mergina, viena ranka vis besitaisanti plaukus.
Nuostabaus grozio vaikinas is Lietaus salies, laikantis kita jos ranka.
Didysis manau, pasiruoses apginti savo moteri.
Ir ji, plesrune lietaus akimis, prisiglaudusi prie savo globejo.