Kažkada buvo recenzijų konkursas. Dabar jis pasibaigė. Kažkada prisišnekėjau čia, kad kritiškiausiai recenzijai duosiu knygų. Dabar turiu duoti.

Perskaičiau visas konkurso recenzijas (gelbėkit).

Ir nėra tarp jų gerų kritiškų recenzijų, nėra ir tiek. Yra kritiškų, yra gerų, bet jos nepersidengia.

Ir ežiukui aišku, kad kai einam ieškot kritiškumo, mes einam ieškot tekstų, kuriose knygos laužomos ir daužomos. Blogas knygas laužyt lengviau, geras - sunkiau, kai kurias knygas laužyt verta, kai kurias - nelabai. Ir visi daugmaž supranta, kaip tas laužymas atrodo, ir visiem jį skaityt smagu. Tokio skaitymo ir tikėjausi. Nebuvo.

Pirmiausia kandidatė į jo pusę būtų sesė mėta (viens-du-trys). Užrašo knygų problemas, pasveria su neproblemom, pasišypso. Bet pastebi maždaug taip, kaip sieną pastebi į ją atsitrenkęs trijų metų vaikas. Nes yra pastebėjimai, o yra įžvalgos, ir įžvalgų mėtos recenzijose nėr. Ir tai nereiškia, kad būtina knygą išraklinėti semiotiniu metodu krapštant tris Lakano būkles kol van Dijkas pradės žagsėti. Tai reiškia, kad reikia tiesiog parašyt kažką, ką pamatęs žmogus hmktelti - "hm, šitaip nebūčiau pagalvojęs, ačiū, gerbiama/s recenzente, ką tik padarei mano gyvenimą truputį įdomesniu". O jeigu taip sugebėsi padaryt ir knygą skaičiusiam, ir neskaičiusiam žmogui, ir nei vienam jų nesugadinsi dienos, išvis bus aukštasis pilotažas. Bet užtektų tik pirmos dalies, kurios, sese mėta, pas tave nėr.

Antra kandidatė - pikta kaip širšė (viens-du, trys nesiskaito). Ji pasilengvina užduotį imdama visokį šlaką ir traukdama jį per dantį, bet kad tas traukimas toks. Hm. (ne tas hm). Plokščias. Širše, perskaičiau tavo "Atspalvių" recenziją ir nesužinojau apie knygą nieko, ko nežinojau iki šiol. Ir net nesu jos skaitęs. Jokios kitos jos recenzijos irgi. Visi dalykai, kuriuos pasakei, ir taip skraido ore, žmonės šneka apie juos tyčiodamiesi iš tos knygos prie stalo ir troleibusuose, tai kokia, po velnių, pas tave recenzija?

Tai va taip va. Kita vertus, Crepuscolo, ir erlos, ir elden holiday recenzijos buvo neblogos. Kilometrais geresnės nei mėtos ar širšės, tik kad tose recenzijose kritiškumo buvo nedaug, nes nebuvo kam jo taikyti, nes šituo atžvilgiu jos buvo linksėjimas. Elegantiškas, gerai parašytas, įdomus linksėjimas. Bet linksėjimas.

Ir ką dabar daryt, kam duot apdovanojimą už kritiškumą? Niekam. Eikit po velnių su savo kritiškumu, sėkmės kitais metais.

Bet negalima būt tokiu šiknium ir spjaut į pažadus, todėl: Crep/dfghj, girdėjau, nenori prizo. Man tavo tekstai patiko, ir buvo jie kažkiek kritiški, tai gauni iš manęs nedidelį kiekį pinigų nusipirkt bet kurią knygą bet kuriam knygyne. Susisieksiu. Nebandyk atsisakyt.