Knygoje pasakojama apie Sibilę, kuri, sužinojusi, jog jos vaikinas ją apgaudinėja, sėda į automobilį ir lekia namo į Vilnių. Tačiau, trumpam sustojusi pakelėje, atsitiktinai tampa užsakomosios žmogžudystės liudininke ir čia užsisuka veiksmo karuselė: žudikas imasi persekiojimo, o mergina pagalbos ieško pas tėvą. Valentinas akimirksniu organizuoja savo dukrai apsaugą, mat verslininkas ir keturi jo broliai jau yra atlaikę ne vieną susidūrimą su kriminalinio pasaulio atstovais, todėl yra užsiauginę storus „lietuviško verslo pradininko“ šarvus iš tų laikų, kai reikėjo mokėti už „stogą“ arba būti pakankamai kietam, jog šių paslaugų atsisakytum. Broliai kadais tai padaryti sugebėjo ir vis dar neprarado specifinių įgūdžių, todėl imasi globoti giminaitę ir pačiu laiku, mat prasideda liudininkės medžioklė. Nuolat saugoma dėdžių, mergina slapstosi, o žudikas vis ją randa ir tik per plauką jai pavyksta išsisukti. Tačiau pavojai nesukliudo Sibilei nuvykti į klasės susitikimą ir susitikti su mokyklos laikų meile. Ir nuo šio momento veiksmas tęsiasi, susipindamas su romantika.
Maždaug taip skambėtų knygos aprašymas, kuris turėtų suintriguoti skaitytoją. Ir tikrai taip galėtų nutikti, nes šią situaciją galima aprašyti šauniai, įdomiai, dinamiškai. Tai tikrai galėtų būti įtraukiantis veiksmo trileris. O kur dar tas faktas, jog pasidomėjus autore, iš visažinės internetinės enciklopedijos sužinai, kad Daiva Vaitkevičiūtė „minima šalia tokių šiuolaikinės lietuvių literatūros rašytojų kaip Jurga Ivanauskaitė, Romualdas Granauskas, Justinas Marcinkevičius, Jurgis Kunčinas, Laimonas Inis, Edvinas Kalėda.“. Nu neblogai skamba. Galėtų būti net visai geras knyga. Tačiau NĖRA. Ir tai ne šiaip vidutiniška knygelė, tai visiška makulatūra. Lėkštesnė už šitą skaitalą gali būti nebent lėkštė, nors ir tai abejoju. Rimtai – visai nejuokauju ir neperdedu. Kuo galima būtų argumentuoti? Ogi bet kuriuo istorijos elementu. Pradėkim nuo herojės. Ji yra buka fyfa, net ir gresiant „mirtinam pavojui“, sugalvojanti pabėgti nuo savo sergėtojų dėl pačių durniausių priežasčių. Kiti veikėjai? Kiti veikėjai tūpi marozai geriausiu atveju galintys pasigirti nebent intelekto užuomazgomis. Visi, pradedant Sibile, baigiant neįsimenančiais epizodiniais – stereotipiški lyg iš kokio pigių personažų katalogo nupirkti per akciją. Siužetas? O taip, kaip gi be jo! Gaila tik, kad jis visiškai skystas, nuspėjamas iki smulkmenų, o happy end‘as šviečiasi nuo pirmo puslapio. Net ir rašymo stilius gali pretenduoti nebent į primityvizmo apdovanojimus, mat autorė arba nutarkuoja savo raišką iki pačių paprasčiausių konstrukcijų ir minimaliausio žodyno, arba dar juokingiau siekia imituoti gatvinę leksiką (būtent imituoti, nes per visus galus spinduliuoja, kad ji pati taip niekada nekalbėjo ir nekalbės, kad sėdi savo rausvais tapetais išklijuotame kambaryje ir mėgina sugalvoti, kaip čia galėtų riebiau išsireikšti koks banditėlis, bet tik ne per sodriai, kad jautrių damų per daug nepakraupinti).
Tai va tokie reikaliukai su šiuo lietuvišku šedevru ir bestseleriu. Tiesa, knygos reklamose kai kur sušmėžuojantis žodis „erotika“, taip pat yra tik reklaminis masalas vyro išsiilgusioms moteriškėms. Nebus čia nieko erotiško, mielosios. Rasit kelis epizodėlius, kurių kokybė maždaug tokia kaip pasiglamžymai meksikiečių muilo operose. Nors ką jau čia apie tą muilą pradėjau – faktas kaip blynas, kad skaitant šią knygą tiesiog lipa iš puslapių buki lietuviški serialai, spazmų apimtos personažų grimasos ir spaudžiamos emocijos. Ne veltui ši autorė parašė ir „Moterys meluoja geriau“. Bet jei jums patiko tas, tai gal patiks ir šitas – gal iš tiesų žmonėms nieko nebereikia iš knygų.
Jei šią knygą būčiau pirkusi, tai po to būčiau ilgai verkus, o apraudojusi išleistus pinigus, knygą ramia sąžine sunaudojusi prakuroms.
2016-09-04
2018-05-13 23:39
Daug tulžies.
2018-05-13 22:15
Mažai informacijos apie pačią knygą ir visiškai jokios apie jos autorę. Daug asmeninių emocijų, kas yra gerai. Aš patikėjau, kad šios knygos neverta skaityti, kaip ir sako širšė. Bet aš neradau recenzentės širšės. Išdykusią mergaitę širšę - taip. O juk recenzijų konkursas, todėl jų autoriams buvo privalu būti su smokingais, o autorėms su balinėmis suknelėmis. pagal širšės dėstymo stilių aš ją įsivaizduoju palinkusią virtuvėje, prie kompiuterio su treningo kelnėmis.:)
2018-04-30 18:44
Recenzija kategoriška ir po tokio pareiškimo, kad "Galėtų būti net visai gera(s) knyga. Tačiau NĖRA" bei "Lėkštesnė už šitą skaitalą gali būti nebent lėkštė, nors ir tai abejoju", nesinorėtų ieškoti knygos autorei advokato, o tik mėgautis recenzentės argumentuota literatūrine kalba, pagrindžiančią verdiktą. Tačiau to NĖRA, deja. Nuo kada po 'kad' rašomos bendratys (kad <...> nepakraupinti), žodelyčiai "tūpi marozai", "fyfos", "per visus galus" - was ist das? Recenzentės vardą (pikta kaip širšė) pateisinančios priemonės? Kur pacitavimai, įvedantys į tą "lėkštišką" atmosferą? Išlenda koks tai atmestinumas, mol knyga tokia prasta, kad netaisysiu net savo juodraščio. Jeigu imtume tiesę su dviem skirtingais poliais, viename jų būtų saldžiai prėskas romanas, o kitame riksmas: tik nepirkit! O pagrindimo nerasta. Eliminuoju savo nuomonę apie pačią knygą, kuri sutaptų su recenzentės dėl turinio kokybės. Bet vertinant pačią recenziją, turiu pripažinti, jog ji taip pat prastoka.3,2
2018-04-28 01:01
imponavo drąsa ir žaismingumas. tačiau skaitydamas šią recenziją supratau jog kritika ir sumenkinimas yra ne tas pat. nuoširdžiai patikėjau jog knygos literatūrinė vertė (apibrežkime abstrakčiai) nedidelė. ir tai šios recenzijos pliusas. bėda ta, kad recenzijos tekstas mane privertė suabejoti pačios recenzijos kaipo kūrinio literatūrine verte. mažoka informacijos apie pačią knygą (neskaitant siužeto santraukos), nuomonės argumentavimo, pagrindimo. o frazės "per visus galus spinduliuoja", "masalas vyro išsiilgusioms moteriškėms", "sunaudoti prakuroms" (klišė!), "tai visiška makulatūra" labiau primena gatvės muštynes nei elegantišką pasifechtavimą filologinėmis rapyromis. 3-
2018-04-23 15:33
Emocinga sakyčiau ... recenzija :) Bėda tame, kad negaliu ojektyviai jos vertinti, nes tą knygą netyčia pavarčiau - ir visai sutinku su širšės požiūriu ... 5
2017-08-01 02:44
Negerai, kad paryškinai verdiktą (ir jį pylei viduryje recenzijos). Skaitytojas atsiverčia tekstą. Pamato paryškintą dalį ir ką toliau? Kaip man dabar skaityti, kai žinau, ką tu nusprendei?
Recenzija toks tekstas, kuriuo tu - recenzentas formuoji mano, kaip vartotojo pirkinių sąrašą. Nuo tavęs priklausys, ar suvalgysiu produktą, kurį tu man siūlai. Ir klysti, jei manai, kad produktas - tik Vaitkevičiūtės knyga. Tavo recenzija turi priversti mane manyti, kad aš noriu pirkti tavo tekstus, kad man svarbi tavo nuomonė nusprendžiant, ar turiu išsirinkti kažkieno kito knygą.
Struktūriniu atžvilgiu, tavo recenzijoje per daug siužeto atpasakojimo, vėliau padrikai pili visai recenzijai nesvarbius dalykus - paskvilyje toji citata nei reikalinga, nei ką - mažą kas ir ką kalba apie autorę, svarbu - kokia yra tavo nuomonė. Tačiau vietoj pagrįstos formuluotės renkiesi personalizuoti autorės asmeninį gyvenimą, o apie pačią knygą prirašai tik itin generalizuotų, stereotipiškų dalykų (ne, tai, kad knyga prasta ir neįdomi nereiškia, kad savo recenziją turi formuluoti tuo pačiu stiliumi, kaip autorė - knygą). Tai nėra svarbu, tačiau tekste neturėtų prasprūsti "marozai", "fyfos" (nebent visą recenziją rašytum žargonu, tada - stilius reikalauja), "nu", "reikaliukai" ir "išsireikšti". Kaip gi - rašyti be tarpo. Kai apimtis tokia nedidelė ir turinys neįvairus, šios smulkmės prisideda prie neigiamos bendrumos.
Gerai, kad bandei argumentuoti tuos generalizuotus teiginius. Tačiau kad ir "mat autorė arba nutarkuoja savo raišką iki pačių paprasčiausių konstrukcijų ir minimaliausio žodyno" prašyte prašosi pavyzdžio - "nutarkuota raiška" vieną reikštų klasikinėje literatūroje, visai ką kitą "svajonių romanuose".
Taip ir likau nesupratęs kas tai per knyga be to, kad ji labai prastai parašyta.
2017-01-12 12:42
Ant viršelio ryškiai dominuoja DAIVA, autorė matyt dideles viltis dėjo ... neišrankiems nuotykių mėgėjams tiks.
Griežtokai.
2016-12-12 19:37
Man patinka tamstos recenzijos :). Kaip ir aišku ko tikrai neskaityt, bet kaip žmonės žiūri kriminalines naujienas taip kartais nežinia ko ima ir sukirba smalsumas paskaityt blogą knygą ir jei jau nieko gero nerandi, ta bent jau pasispiktini lietuviškai: kaip čia net ją galėjo išleist, manęs pavyzdžiui ne :D
2016-09-04 19:20
Aš ne tokia gera recenzijų rašytoja, kad susidoročiau su GGG (gėriu, grožiu ir giliom mintim). Pradedu nuo dugno taip sakant, nes kaip tik čia jaučiuosi geriausiai ;-)))
2016-09-04 16:00
Toks jausmelis, kad spora pastaruoju metu tik blogas knygas teskaito. Paprastai tokios vos pradėjus padedamos į šalį. Kam save žaloti?
|
|
|