Spiečius

Sako, nespręsk apie knygą iš jos viršelio, bet šiuo atveju tikrai galima būtų prisifantazuoti pamačius vien jį. Autorė Širšė, knyga „Spiečius“. Jau, rodos, seniai praėjo laikai, kai autoriai slėpdavosi už slapyvardžių. Nebemadinga, kiti sakytų - net nereikalinga. Juk absoliuti dauguma nė nesugalvotų savo rašymo, ir dargi knygos išleidimo fakto nuslėpti nuo draugų, socialinių tinklų pažįstamų ir apskritai „plačiosios skaitytojų auditorijos“. O Širšė paėmė ir padarė kitaip. Va jums ir Intriga nr. 1.

Intriga nr. 2 turbūt būtų kodėl slapyvardis būtent toks, ir ar galime tikėtis, kad jei ta pati autorė išleis knygą, pavyzdžiui, pavadinimu „Miškas“, pasikeis slapyvardį į tarkim „Lokė“. Na, čia vis tik abejoju. Intrigą nr. 2 sugadina rašyk.lt, kur beveik visi vartotojai, užsibuvę svetainės gyvenime bent kiek daugiau nei kelis mėnesius, turbūt yra nors girdėję apie tokią piktą kaip širšę Širšę.

Prieš pradėdama, tiesa, vieną dalyką turiu prisipažinti: lietuviškos fantastikos esu tik ragavusi. Lietuviai autoriai fantastai, kurių knygas skaičiau, suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų, todėl gilių palyginimų su „kolegomis“ taip pat nesitikėkite. O ko iš manęs tikėtis galima? Skaitytojo nuomonės.
Kad būtų paprasčiau aš gal toliau dėliosiu ją numerėliais.
Pradėkime nuo to, kas patiko labiausiai:

Pliusas nr.1:
Riebiausias, labiausiai sužavėjęs „Spiečiaus“ pliusas buvo fantastinio pasaulio sukūrimas. Nėra jis ten koks sunkiai skaitytojui įsivaizduojamas sci-fi ar planeta apgyventa dar neaprašinėtomis ateivių rasėmis. Tas pasaulis panašus į mūsiškį ir vis tik... Na, čia reikia pabandyti paskaityti patiems. Šitame spiečiaus pasaulyje tvarka kitokia, gyventojai kitokie, jų darbai, ritualai, titulai kitokie, galų gale ir gamta ne tokia kokią esam įpratę matyti. Kiekviena smulkmena, atrodo, turi plačią priešistorę ir pagrindimą ir net norėdamas nerandi jokios loginės klaidos prie kurios galėtum prikibti. O prikibti man norisi visada.

Minusas nr.1:
Ir būtent dėl to didžiausio knygos pliuso įrašau jai pirmą minusą. Spiečiaus pasaulis man taip patiko, kad jo norėjosi gerokai daugiau. Aiškiai matoma, kad autorė viską apgalvojo plačiai, jos galvoje visos tos detalės tvarkingai sudėliotos į joms priklausančias vietas, tačiau skaitytojams informacijos trūksta. Jei nebūčiau galėjusi skaitydama kreiptis į Širšę man būtų likę neaiškios kai kurios socialinės struktūros, pozicijos, „specialybių“ pavadinimai ir kiti įvairūs įdomūs mažmožiai.

Pliusas nr.2
Gerai sukurtas ne tik pasaulis, bet ir pagrindinė veikėja. Ji išskirtinė, įdomi, elgiasi logiškai, įtikinamai, skaitytojas gali ją suprasti, su ja džiaugtis ir dėl jos liūdėti. Visad maniau, kad tai tose išspausdintose, leidyklų išleistose knygose yra savaime suprantama, tačiau pastaruoju metu sugebėjau pataikyti ir ant tokių autorių, kurie apie veikėjų kūrimą neišmano beveik nieko ir vis tiek yra spausdinami. Čia ne tas atvejis.

Minusas nr. 2
Jei toliau kalbame apie veikėjus, paantrinsiu kai kuriems kitiems skaitytojams rašyk.lt: vyriški veikėjai įtikinamumo kažkiek stokoja. Jie, tiesa, irgi yra savaip įdomūs ir skirtingi, tačiau spiečiaus pasaulyje bent dalis vyrų per daug supanašėja į moteris.

Pliusas nr. 3
Autorė rašo gerai, siužetas užkabina ir įtraukia nuo pat pirmo puslapio. Istorija nepasidaro nuobodi, joje nėra nereikalingo balasto. Visi veikėjai, visos scenos stumia veiksmą tolyn ir vienintelė priežastis, kodėl neperskaičiau knygos vienu prisėdimu ar per vieną naktį buvo ta, kad tuo metu dar laukiau, kol Širšė įdės naujas dalis į savo blog‘ą.

Minusas nr. 3
Pabaiga. Vis tik tikrai norėjosi stipresnės. Knyga buvo to nusipelniusi.

Minusai baigėsi, tai aš irgi jau į pabaigą. Mano rekomendacija – paskaitykit. Tuo labiau, šitos knygos net nereikia ieškoti knygynuose ar bibliotekose – knyga elektroninė ir nemokama.