|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 19:20
Prie ko čia tas lietuviškumas, kiški. Baisūs provincialai, baisūs rednekai tai tikrai, bet tokių yra visur.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 19:19
Kartą auginau plaukus, kartą man buvo trylika - įdomūs tie tęstiniai...
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 19:15
Kokie mes vis dėlto vis dar tebesame lietuviai, kokie „lietuviai“...„lietuviai“ iš vieno, dar, atrodo, visai ne seno laiko tarpo, kai...galbūt tokiais ir tapome, nes...gal gi tokie tikrai ir nebuvome...todėl ir parašiau lietuvius kabutėse, nes turbūt turėtume tikrai jais būdami būti visai kitokie, bet esame...ir nežinia, ar mes kalti...kažkiek turbūt, visiškai kaltės tikriausiai negalėtume nusiplauti, nes dabar jau turėtume pradėti atsibudinėti, o gal...būsime priversti laukti savo pačių išmirimo, kaip kokie einantieji paskui Mozę...tik kad ir Moxžzės, deja, nelabai tarp mūsų tesimato...bet gal ir yra, ir tikraiusiai ne vienas. Einantis tyliai sau, kad ir per lietų, bet vis dar su mąslia šypsena lūpose, arba rūpintojėliškai poetiškas saulėje, lyg apie jį, kaip apie visus, nesuktų ratų įkyrios praeities musės... Kiekviename žingsnyje sugebame nueiti iki susipykimo ir tada, nejučia, prisimenu savo „tetuką“, kuris turi kažką, kas kartais, o ir dažnai, labai išskiria jį iš šio „lietuviškumo“...Gali būti raišas ir Dievas, gali būti eiklus, bet vis tiek nelaimingas, tarsi koks kandus šunėkas...šunelis, ant kurio, nors ir pikta, bet ir gaila...Vėjas išpešioja plaukus, lietus juos išskalbia, o kas išskalbs mus...Iš mūsų, šį nemylėjimą pačių savęs, nes taip, tikrai taip, jums sakau, kad šitai gimsta tik iš labai didelio nebemokėjimo mylėti, ir, nors gali iš šalies pasirodyti, kad daug kas pernelyg myli save, bet šita „didžiulė meilė“ iš tikrųjų yra ne kas kita, kaip tiesiog paprasčiausias nemylėjimas...nebemokėjimas mylėti net savęs. Savęs tokio, koks esi, nes nebėra tavyje jau žinojimo, pajautimo, kad Dievas tave myli koks bebūtum, jis tave myli - tiesiog :) Vadinasi ir tu pats tada nebegali...nebegali vien dėl to, kad sėdi ant suolelio ir kartais paleidi kažkokią tai linksmą repliką praeinančiai moteriškei, vien dėl to jau nebegali mylėti savęs, turi būti kažkuo tai, kažką tai dar padaryti, o juk tada, tu nori daugiau, daugiau nei nori Dievas ir per tai pats tampi nelaimingu, pats save tokiu pasidarai...susikuri iš naujo...mes nebemokame mylėti šunelio, kuris aploja praeinantį, nes jau norime jį iš karto užmušti, nebemokame mylėti praeinančio, nes mums jis yra niekas, nejaučiame, kad jis yra žmogus, žmogaus savoka jau suvisam išsitrynė iš mūsų, liko tik žodžiai...mes visada pasiruošę gintis, lyg aplink būtų priešai, o ne žmonės, mes pamiršome, kad jei taip ir būtų, tai vis tiek - juk net ir priešai būtų žmonės, ne marsiečiai kokie...ir pamiršome tai galbūt todėl, kad ir priešai pamiršo, kad jie irgi yra žmonės ir prisimena tik tai, kad yra priešais, o kad ir žmonėmis - jau ne. Tada, kai galėtume tik atlaidžiai nusišypsoti, mes manomės esą skolingi tiek pat žodžių, kiek ką tik išgirdom, ir kadangi nebepažįstame žmogaus žmoguje, manomės, kad esame jam skolingi dar daugiau...o juk turėtume vėl vieni kitus atpažinti, vėl atpažinti žmones savyje, net ir bardamiesi, net ir nusigręždami, net ir susilaikydami, nes tada...mes niekada nebepažemintumėme kito, nes tai būtų labai skaudu mums patiems...lyg darytume tai patys sau...nes kitą jaustumėme kaip save patį, nes žmogus jaučia žmogų, nes tik vieninteliai žmonės yra žmonės šioje žemėje...jie neturi prie ko daugiau glaustis, kaip tik vieni prie kitų, ir suprasti - tik vieni kitus, nes nieko čia daugiau nėra, o kad jie verti to, tai jiems parodė Dievas, kuris vaikščiojo su mumis, mirė su mumis, o dabar nori, kad mes prisikeltume su Juo...Nebestovėti visada gynybinėje pozicijoje, nebeatsistotį į ją iš karto, vos kažką tai išgirdus...gal tai galėtų būti pirmas žingsnis į tai, nes antrasis, stovintis priešais, tikrai darys tą patį ir mes visi amžinai įstrigsim veidrodžių šalyje...Ats tikrai, tikrai tiandien nepuvau atėjęts, o tuo lapiau tia, nets ką gi man veikti tsiame dienoratsyje? Ptp tietsiog. Ir negi manote, kad ats ratsinėciau vitsokiats tokiats netsąmonets tietsiog...tai aitsku, kad ne! Vadinatsi tikrai, tikrai nepuvau atėjęts, taip! Pa!
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 19:09
Paaiškinai getai, bet tuo aiškinimu man priminei gmitę, o dabar vakvaką. Gal nesi ji, bet..., na aš seniai pastebėjau tavo ne/mąstymo siaurumą ir išsišokėliškumą. Tikrai esi paaugliškai, na, bet aš sakyćiu nebrandžiai impulsyvus, nors tokiam reiškimuisi, kaip dabar, nematau jokio pagrindo.
Ak, tas paviršiutiniškai paviršiutiniškas apsiskaitymas be įsiskaitymo... ak tie visi kiti paviršiutiniai dalykėliai ak... (!) Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 19:02
Tavo jautrumas, nors ne visai jis, bet karštligiškas noras neigti viską, kas tik yra daugiau nei grafomanija, gal įdomesnis už tave patį.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 18:29
Kartą man buvo kokie trylika, buvau pradėjęs augint ilgus plaukus ir įsivaizdavau, kad žinau viską. Įėjau į kambarį kuriam televizorius rodė seną lietuviško roko grupę, ir garsiai pasakiau:
- Čia atseit lietuviai roką bando grot? Fiiii. Kas per nesąmonė. Aš nežinojau, kad ta grupė groja gerokai ilgiau nei tuo metu gyvenau pasauly. Nežinojau, kad ji turi solidžią gerbėjų bazę, nežinojau, kad egzistuoja lietuviška roko scena su savo kultūra ir tradicijom. Ir gal ta grupė buvo nusipiginus, gal mano girdima jos daina buvo tikrai prasta, gal lietuviškas rokas tuo metu, lyginant su dešimtmečiu anksčiau, išgyveno nuopuolį ir visi tai suprato. Gal techniškai, išreikšdamas pasibjaurėjimą, buvau teisus. Bet geriau būčiau tylėjęs, nes nesupratau nieko apie tai, ką kalbu. Tai yra neinformuotas paaugliškas inkštimas. Kai nesupranti, bet turi painkšt. Dažniausiai juo užsiima paaugliai, bet nebūtinai. Dabar užsiimi tu. Bet koks du žodžius parašęs žmogus yra grafomanas, bet koks rašykas pirks "Atspalvius", viskas lyriška ir nėra kritikos, o kontingentas nukrito. Nes kaip gi gali būt kitaip. Fiiii. Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 18:10
Šiaip jau labai grafomaniškai reiškiesi, Valkai. Jei nesutinki, papasakok man ką reiškia 'informuotas paaugliškas inkštimas. Ar tai tėra nevykusi metaforos paieška ir šiaip apykvailė frazė?
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 18:07
Tai, kad nieko kito bei tavojo inkštimo ir negirdžiu. Keletas nuvalkiotų frazių ir sauja skatikų knygai.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 17:22
Ačiū už komentarus, a u t o r i a u. Be tavęs rašyke tikrai trūko neinformuoto paaugliško inkštimo. Labai trūko. Ačiū.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 17:17
Duosi pinigų ir nusipirks Atspalvius, o gal batukus. Koks tikslas mėtyt pinigus į balą.
Blogas komentaras Rodyti?
2018-05-17 17:08
Kontingentas prastėjo ir krito iki esamo. Treniruotis reikia čia, paskui svajoti apie recenzijas. Baikit sapnuoti, negi žmonės nesugebantys parašyti sklandaus komentaro, o tik 'savita' po nesavitu kūriniu, 'man labai patiko' po eiline lyriko dergliava, gali kuo nors nustebinti. Taip pat a priori aišku, kad lyrikai ir lyrikės, neturinčios nei kritinio pasaulio matymo, nei kada nors rašę kritinius komentarus, ką nors parašys sąmoningai ar bent jau originaliai. Aplinkoje, kurioje apskritai saugomasi, neduokdie pasakyti ką nors kritiško jau pati idėja rengti recenzijų konkursą skamba idiotiškai. Ne tik skamba, bet ir yra.
|
  |
Valkas
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |