Gerai, Jonai,
Truputį palaukim kol nuo pavasario ledų vertė ir gardumynas padidės. Žodžiu, išgirdęs vyturį, pranešk. Pribūsiu su ledais ir jau ne mudviejų reikalas, kas po to bus ir kaip...
Pranuli, jei kada nors išmoksi iš sapnų gaminti ne tik sniegą, bet ir valgomuosius ledus pranešk man asmeniškai. Kiekvieną naktį prie Tavo pagalvės stovėčiau ir laukčiau to skanėsto. Kodėl? Ogi man dėl cukraligės ledų valgyti lyg ir negalima, tačiau nemanau, kad pagaminti iš sapnų tikrai nepakenktų. Graudžiai pajuokavau čia. Nes tikrai sužadinai apetitą tiesiogine prasme.