"Nejau nenuoširdumas toks baisus daiktas? Juk tai tik metodas, padedantis suteikti asmeniui daugiapusiškumo" - kalba Grėjus.

O jeigu jis teisus? Jei visi būtume nuoširdūs, ar nebūtume neįdomūs? Paslaptingumas žavi, savo kerų gijom padailina žmogų. Paslaptingumas  ne kas kita kaip nenuoširdumas. Norėdamas būti paslaptingas, žmogus ignoruoja, vengia viešinamų jausmų, bėga nuo statiškos, pagarsintos tiesos. Argi tai ne nuodėmė? Mes norime kitiems būti mistiškos dėlionės, paslaptys.Paslaptis siejasi su nuodėmingumu, paklydimu; tai Mus traukia. Išgirdę žodį "Paslaptis" mes jaučiame stipresnius širdies virptelėjimus. Grakščios nuodėmės mus puošia. Bet koks amžinai pastovus rojus virsta pragaru.