Rašyk
Eilės (73390)
Fantastika (2195)
Esė (1497)
Proza (10379)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter




Giedrius Vilpišauskas
Giedrius Vilpišauskas
autoriaus id: 12847
 
Recenzijos
Recenzijų nėra...
Autorius įvykiuose nieko nepublikavo...
Rašytojų aprašymų nėra...
Faktai
Lankėsi: 2010-08-04 11:36
Rašykas nuo: 2005-05-11 18:00
Paliko komentarų: 17
Mėgstamiausiuose: 0
 
Dienoraščio nerašo.


Žinutės
Žinutes rašyti gali tik prisijungę vartotojai.
Žinučių nėra...
Ši dalis yra eksperimentinė, todėl čia matoma nedaug informacijos.

Matoma tik svetainės rėmėjams.. Plačiau...
Apie save
Apie save
Storas, plikas, ir su akiniais. Pjanica, vis papiktnaudžiaujantis alumi, tekila, irish coffee ir kitais tauriais ir nelabai gėrimais. Didelis tinginys, bet retkarčiais užsidegantis ir šį bei tą parašinėjantis ar pagrojantis.
Nuotrauka, vardas ir pavardė - tikri. Nededu tik emailo, nes nemėgstu spamo (neskanūs konservai). Nusprendžiau nesislapstyti po nicku. Internetas per daug anonimiškas. Dažnai anonimiškumas leidžia šnekėti nešvankybes ar įžeidinėti kitus, nebijant susigadinti reputacijos realiame gyvenime. Nesislapstant tai daryti žymiai sudėtingiau.

Knygos
Skoniai nuolat keičiasi. Kažkada svaigau nuo Talkieno ir fantasy, po to persimečiau prie mokslinės fantastikos ( Clarko, Azimovo ). Šiuo metu susidomėjau horror žanru. Daugelio dievukas S.Kingas kažkodėl nepramuša mano cinizmo šarvo, nebaisu, nors rašo ir gražiai. Vieninteliai, kuriems kol kas pavyko mane pašiurpinti, buvo Brian Lumley ( bet tik apsakymai, kaip romanistas Lumley kol kas įspūdžio nelabai paliko ), bei kai kurie Andrej Daškov apsakymai, nors jis dažnai neišbalansuoja ant siaurutės ribos ir siaubas virsta elementariu pliūkštelėjimu į splatterpunk vėmalų lovį.
Na, o kaip bus ateity - žiūrėsim, dar daug neperskaitytų knygų.

Muzika
Džazas, išskyrus Kenny G ir kitus smooth jazz. Swingas, baladės, jazz-blues, improvizacijos, acid jazz man tinka. Tol kol nenuriedama į visišką avangardą.

Klasika. Visų nė neišvardinsi. Paskutinis albumas, kurį klausiau, buvo Sofijos Gubaidulinos "In Croce violančelei ir vargonams". Sunkiai apibūdinama. Stiprūs disonansai, mistinės nuotaikos, beveik atoninė muzika, nors iki Schoenbergo atoninių sonatų ir arijų nenusivažiuojama, viskas su saiku. Labai patiko.

Rokas. Metallica, Slayer. Iš senesnių Van Halen, Judas Priest, Black Sabbath.

Popso, rapo ir pan. šlamšto nesuprantu. Disko pakenčiu tik iš nostalgijos vaikystės laikams.

Filmai
Paminėsiu kelis, kurie įsidėmėjo, nebūtinai gerėjimo ar blogėjimo tvarka: "Groundhog Day", "Lost in Translation", "Alien" ir "Aliens", "Godfather", "Once upon a time in Amerika".

Teatras
Nepatinka man tie lietuviški teatriniai pastatymai, kur vietoj dekoracijų trys bačkos, vietoj kostiumų - skarmalai, ir apsimetama, kad veiksmas karališkame dvare. Matyt tai man per gilu, nesubrendau dar pakankamai. Arba tiesiog esu senamadiškas. Norėčiau pasižiūrėti, pvz, Šerloką Holmsą teatre, bet kad nestato nieks, nemadinga. Iš lietuviškų pastatymų patiko "My Fair Lady"