Virš upės

Nekažį ką galiu pakeisti
Šiek tiek paspiriu krentantį obels žiedlapį
kad nusileistų ne ant lieptelio
bet į tekantį vandenį
Iš žvirgždo pakeliu ir gražinu upei
suakmenėjusią sraigę
Ganau
nuo debesies atsiskyrusį
mažą baltą arkliuką
kol jis pasislepia 
įšokęs į kitą debesį
Tokios ramybės
atsivėrimo
ir
pažeidžiamumo
nebuvau patyrusi
Virš upės vos vos sparnus suliesdami
prasilenkia
laumžirgiai

Gera

Tik
apie kojas glaustosi
benamė
niekam nepriklausanti
ka (l) tė