Žmonės sėdėjo ant palangių lyg laukiantys adresato laiškanešiai
Pavasaris juokėsi drąsiai, užmiršęs egzamino rūpesčius
Viltis išlaikyti klūpojo ant seno parketo ir nulenkusi galvą nedrąsiai kvėpavo
Jaunuolis, primerkęs dailininko akis, piešė merginą, kurią norėjo įsimylėti
Nupiešta mergina dar neišlipusi iš paveikslo – užsirūkė
Kosėjo užsidengusi burną
Dailininkas bandė ištraukti jai iš rankų cigaretę
Paveikslas užsidegė
Kada dūmai išsisklaidė, dailininko piešti merginos marškiniai sudegė
Mergina užsidengė krūtinę
Dailininkas žaliu pieštuku bandė nupiešti šiltą vilnonį megztuką
Mergina atstūmė žalią pieštuką
Keisto veido vaikinas iš Kauno pasiūlė jai žalią švarką
Žalią sijoną nusisegė mergina iš Gargždų
Kas galėjo žinoti, kad nupiešta mergina nemėgsta žalios spalvos?
Dailininkas, netekęs sukurtos merginos, skausmingai dūrė į save smailiu pieštuku
Šviesiaplaukė plačiu žaliu sarafanu įsikibo jam į ranką
Nulenkusi dar aitriais degėsiai dvokiančią galvą – nupieštoji išnyko


Sigitas Siudika











