Aš manau, kad kada nors pavyks tą eilėraštį parašyti. Bet čia ne statybos, kad imti ir nutinkuoti sieną. Eilėraštis, kaip sėkla turi sudygti galvoje, jį reikia dar kruopščiai laistyti ir globoti. Bet svarbiausia, kad išsiskleistų to augalėlio žiedelis, kad būtų kibirkšėlė stebuklinga jo piestelėse. Kada sutaps tos visos sąlygos,sunku pasakyti. Gal kada ir bus. :)
Skaitau pirmą stulpelį apie meilę, drugelį ir šviesą, gerai, tik nuvilia, kad akyse migla :( O palinkėjimai antrame ir trečiame stulpeliuose sukelia siaubą (ir kuo aš taip nusipelniau), bet po to kiek atlėgstu, nes musmėrių džiovintų neėdžiau ir vienetais nesimėčiau :)
Perskaičiau Jūsų atsakymą Žiliui van Go ir pagalvojau, kad mielai perskaityčiau paties parašytą eilėraštį su genealia mintimi, kitokiu rimavimu ir dar pakeisiančiu mano gyvenimą).
Pabandykite būti nepriklausomas nuo kitų emocijų ir veiksmų ;)
Man tai tretciats lapiautsiai patiko, o pirmats tai putaporinits vititkai, tai yra vititkai panaluts, taip, o kada puts tats kitats eilėratstits, tsu genialia mintimi ir vitsa kita???
Žili van Go, primityvus eiliavimas reiškia ne tai, kad aš esu netalentingas ir neišprūsęs, o tik tai, kad šiai akimirkai buvote tokio eiliavimo nusipelnę. Aš, kaip ilgametę patirtį turintis pedagogas galiu pasidalinti viena paprasta taisykle - girk tai, kas nori, jog skleistųsi ir matyk aukso spindesį net ir didžiausioje tamsoje. Jeigu bandai užgožti tą mažytį šviesos krislelį abiem saujomis, tai nieko nuostabaus, kad gauni į veidą du kibirus purvo. (tai yra vienas visatos dėsnių). Taigi, pasidomėkite kiaušinio teorija apie dualumą ir panašiai. Jeigu jūs būtumėte kitokie - aš jums būčiau parašęs kitokį eilėraštį, su kitokiu rimavimu, su genialia mintimi (gal net tokias eiles, kurios būtų pakeitusios Jūsų gyvenimus). Mes esami priklausomi nuo vienas kito veiksmų ir emocijų. ;) Kuo greičiau tai suprasite, tuo greičiau galėsite pradėti mėgautis aukštesnės kokybės kūriniais. Iš mano pusės kankorožinė liauka jau paruošta didiems darbams ir sinchronizacijai. ;)
Bet smagu skaityti, kai gražaus parašai. Ir gerai, kad įžeidinėjimais nesispjaudai, o kai dar be reikalo taip daro, menkina žmones, kam timčioti žmoguje negatyvą,- nu žinai "statyti ne griauti"...
Rašyk kaip prieš 23 metus, su tokiu santykiu, šventai :)
Baik, aš rašydamas žvengiau. Pasikėliau nuotaiką ir prisijuokiau kurdamas. O pieštuko čia net teoriškai gauti yra neįmanoma, nes nebėra tiek kritikų- vertintojų, kurie yra būtini, kad gautum balsavimo teisę. Tai čia tie, kurie turi vertinimo teisę, ją yra gavę iš senų laikų, o nauji rašykai jau nebegauna ir gauti nebegali net techniškai. Daug žmonių iš čia pabėgę yra. Net patys puslapio kūrėjai išsitrynę. Aš čia jau 23 metus šiame puslapyje, tai puikiai žinau šitą virtuvę. Daug panašumų su dailininkų sąjunga - daug pavydo, mobingo ir neigiamų emocijų. Todėl geriausia pozicija yra būti tiesiog chuliganu. Vienas durneliukas laksto per visų eilėraščius ir vienetus dėlioja (už tai vadina jį chuliganu), o aš esu tikrasis literatūrinis plunksnos chuliganas, kuris nespaudinėja, o tiesiog kapoja.;) (ir tuo pačiu linksminasi bei kitus pralinksmina.).
Eilėraštis skirtas išgasdinimui. :D Man viskas gerai, tiesiog užsinorėjo papokštauti ir sudrumsti ramybę, suaktyvinti protus, išprovokuoti, gal net sukelti pasipiktinimą. Užsisėdėjau visą savaitę namuose. Koviduoju, tai toks pusiau apmiręs jaučiuosi. Trūksta kokio nors smulkaus skandalėlio kraujotakai pavarinėti. :D
Soriukas, jeigu išgasdinau. Tikslas buvo tik apysunkiai šokiruoti. :)