Grįžimas

Gera grįžti namo..
Pro kviečių jūrą
riedu
lauko keliuku.
Sudėliojo tavo ir mano
rankos
akmenis.

Ar pameni, kaip seniau tvindavo kelias –
nepravažiuojamas
rudenį, žiemą, pavasarį?
Buvo
didžiulė bala –
„Kutulio ežeru“ vadinom.

Iš tolimų miestų.
Darbų, rupesčių-
gera
šiltą vasaros vakarą
grįžt namo.
Rugiagėlė – vieniša
tarp mūsų kviečių
žydi.

Gera – kai katės išlenda
iš sodo krūmų,
sužiūra šuo –
neloja,
pažįsta.
Kai atbėga vaikai,
rankas ištiesę.

Mašinos variklis – karštas,
cypia mygtukas – šviesa įjungta,
palikta.
Ak, sėdėčiau,
nelipčiau.
Gerumo pilna.

Laukia visi
už mašinos stiklo,
kol grįšiu
į jų pasaulį.

O man taip norisi žiūrėti
ir būti – nes
taip gera
grįžti namo...