Kalno pamokslas

Žiežirba skils
akmeniui atsimušus į akmenį
Snaigė kaip prijaukintas sakalas
nutūps ant ištiestos rankos
Ištirps
Pievoje ims skraidyti drugiai ir
akliai
Taip nutiks
ir mes galvosim apie Kalno pamokslą
ypač apie tuos du
negeisk
ir
nesipriešink pykčiui  piktuoju

Svarstysim
kam jėgos  jei uždrausta kautis ir
smogti
Kam  širdis
jei negalim svajoti ir
jaust

Ar
nusisukti paleisti iškvėpti
reikia jėgos
Nutylėti sunkiau
nei kirsti atgal
Negeisti sunkiau
nei  geidžiamą gaut

Tu kartoji kartoji tą patį
Tavo balsą nusineša vėjas
Tavo žodžius sulesa paukščiai
Nelieka

Galiausiai
išgirstam

kai aš žiūriu į vandenį
ir
tu žiūri į vandenį
ir mes abu  žiūrim į vandenį
Žinom
kūnas tik lukštas
iš kurio
kada nors
išsirisime