*****

Stovėjome trylikos minučių atstumu vienas nuo kito
Tekėjo upė
Po medžiais sau atrodžiau maža
Galvojau apie dzen kalbą
Kuri būna trumpa
Tu  paklausei kaip aš
Neatverdama lūpų atsakiau M
Toliau garmėjo upė nešdama savo Š
Ir medžiai su savo Š
Ošė šlamėjo ir šniokštė
O aš nebeturėjau raidžių ir laiko
Kaip tik tų trylikos minučių
Ir keturių raidžių trūko
O gal būtent dėl to kad nieko netrūko
Galiausiai
Man pavyko
Ištarti

Eik