Štefanas ir Lietuva

Iš Ciklo “Nesąmonės”

Dabar dešimt valandų trisdešimt minučių, Bitterfeldas, Vokietija. Nusprendžiau parašyti apsakymą, tik dar neišsirinkau temos. Štai neseniai parašiau apie Jėzų, gavosi visai neblogai, nors, žinoma, mano draugai buvo kitos nuomonės, bet nesvarbu, svarbiausia juk aš pats, rašau sau, o man patiko.

Taigi. Dabar reiktų pradėti nuo laiko ir vietos. Tegul laikas lieka tas pats, o dėl vietos apsispręsti reikia po to, kai išsirinksiu personažą. Kas tai galėtų būti? Tegul tai bus Štefanas. Štefanas Kraftas, šuolių su slidėmis pasaulio lyderis. Žinau jis vakar ir užvakar šoko, tik nežinau, kaip jam sekėsi. Beje, vieta paaiškėjo, tai Lenkija, greičiausiai Zakopanė, ten vyksta šios savaitės turas. Taigi, užvakar transliacija nutrūko nepriėjus iki Krafto, o vakar aš dirbau, todėl nežinau rezultatų.

Bet grįžkim prie Krafto. Štai jis guli dabar savo kambaryje viešbutyje po pusryčių, kurių nevalia prieš varžybas gausiai valgyti, jis suvalgė tiesiog kažkokį skrebutį, kurį pats ir įkišo į skrebyklą, su arbata. Žodžiu, vargas. Ta Lenkija apskritai Štefanui nelabai, ir ta jų kalba, nežinau, kodėl jie ja kalba. Lenkijoje Štefanas niekada gerai nepasirodo, tas jų tramplinas, o ypač nusileidimo takas, tai kažkas baisaus, viduramžiai, kaip ten dar niekas neužsimušė. Žodžiu, Štefanas labai nelaukia šios dienos starto (o mes dar net nežinome vakarykščių ir užvakarykščių jo pasirodymo rezultatų), kažkas jam spaudžia krūtinę, kažkoks neramumas. Ei, bet gi šiandien ne trylikta (Štefanas labai prietaringas), na ir kas, sako Kraftas, vis tiek man baisu. Nebijok, kužda jam viduje įsitaisęs velniukas, tu turi pasivyti tą Paškę. Kas čia per vardas ir pavardė – Pijus Paškė (Vokietijos komandoje), visai nevokiškas derinys, gal jis iš kokios Lietuvos, galvoja austras, eina šikt, kažkokie lietuviai pirmauja taurės varžybose, ne, nieko nebus turiu eiti ir nugalėti tą šunsnukį su tokia pavarde. Bet kaip jį nugalėti, kad jis kiekvieną karą nušoka toliau? Vadinas, aš turiu šokti dar toliau. Taip, bet jis nušoks vis tiek toliau už tave. Nenušoks. Nušoks. Kertam? Kertam.

Taip Štefanas susikerta rankomis su savo vidiniu balsu ir apsiverčia ant kito šono. Gal pasismaukyti? Ne, nereikia. O gal? Nepadės.

O ką dabar veikia Paškė? Gal skambina į savo Lietuvą? Per pusryčius, jis gyvena tame pačiame viešbutyje, išvis čia Lenkijoje turbūt jie turi tik tą vieną viešbutį, nes čia ir japonai, ir ukrainiečiai, ir net amerikosai. Nekenčiu jų, o dabar dar pas juos gabus vaikis atsirado Teitas Francas. Konkurencija. Bet blogiausia, aišku, su tuo Paške. Tai va, Paškė per pusryčius suvalgė kiaušinį ir kumpį. Kokie trys šimtai kalorijų ir kaip jam vis tiek pavyksta toli nuskrieti? Nesuprasi tų lietuvių, bjauri tauta, su visais kariauja ir man dabar neleidžia pirmauti. Einu suvalgysiu blynų su uogiene.

Tai gal tiek ir užteks šiai dienai apsakymo arba nesąmonių, lauksim varžybų starto ir pažiūrėsim, kur atsidurs mūsų Štefanas ir jūsų Paškė.