Šis vaizdas atspindi idilę...
Pamenu tą jausmą Islandijoje tarp kalnų.
Kur debesys yra avys, o avys yra debesys.
Kur vanduo toks tyras, jog matai ne vien dugną,
bet ir save tokį, koks esi tą akimirką.
Tokiomis sekundėmis norisi rašyti išmintingai.
Norisi galvoti giliai.
Norisi pačiam būti tuo kalnu
žvelgiančiu į užburiančius tolius.
Patirti viską sulėtintai.
Norisi pasiimti ir susipilti į save visą
aplink esantį mėlį dienos metu
ir visą tą žvaigždynų cukrų naktimis.
Tada buvau filtras...
Tik gaila, jog dabar vaizdas prisiminime,
tai tik maža dalelytė to grožio, kurį regėjau tąkart
Užhipnotizuoja
Perkelia
Teleportuoja
Akimirkai
Ačiū visiems už komentarus. Man išmintis kartais yra itin paprasta. Taip gal pasaldinau su tuo cukrumi... Ir filtru bandžiau kažkaip dirbtinai sufokusuoti. Ir galėjau daug giliau. Bet juk galmės žmoguje tiek, kiek jis aupranta jos turintis. Kartais raukšlė smėlyje pakankamas gylis, o kartais ir viso kraterio nepakanka. Ir“ ia kalbant tiek apie amžių, tiek apie bet ką... Valgiau ką tik isoaniškos dešros su triufeliais. Deja negavau to kažkokio išskirtinio norimo skonio. Gal ir geriau, kai nesitiko nieko tada nėra kuo nusivilti... Aš iš kitų tikiuosi mažai, todėl dažnai gatvės šlavėjas ir jo pasakutas labas labiau pradžiugina nei trumpas pokalbis su Orando... ;) čia šiaip makalynę parašiau. Nuoširdžiai ačiū, kad varginotės parašyti ir perskaityti. Virtualūs apkabinimai tiek tiems kuriems patinka tai ką rašau, tiek tiems kurie pakenčia, jog iš viso esu :D
Pazįtstama..., ir keitsta, tatciau ats tia kazkaip tai vititkai nematau, nerandu nė latso manieringumo..., netsuprantu, kur jūts jį matote? Man atrodo, kad jo tia tikrai nėra...Tietsa, vietoj filtro gal vitsai zaitsmingai tskampėtų ir tiktų flirtats...ką ats zinau.
Lyg ir neblogai, bet esama bereikalingo manierizmo, kuris išvirsta tiesiog į pretenzingumą...
Nuo šito apvalius tekstą, galbūt rastųsi paskaitomas eilėraštis :)
o jei nuo savo kūniškojo visų palaimingųjų
extazių objekto
nuo tos Avelių Avelės tyru vandeniu
visus vandens filtrus perėjęs
savo kiaura valtimi persikeltum
iš cukruoto vandens į pasūdytą vandenį
į tą Vandenų Vandenyną?
a?
ir nebereiktų tau knaisiotis mano ažurašuos perteikiant
juosius kaipo savąją vapalionę?
mikčiojant susidara pauzes
pauzes yr intarpai pamąstymam
ir Pamąstymų tarpekliai