Bažnytkaimį užspeitė speigas
Iki Dievo namų kelias apledėjęs
Ir nenubarstytas
Šeimininkas matyt turi svarbesnių reikalų
Senutės išsisuka čiurnas
Kitos vaikšto trejomis kojomis
Dvi tikros – viena medinė
Dvi tikinčios nešasi rožinį
Viena – iš reikalo
Prie įėjimo į bažnyčią
Kabantis ant kryžiaus Kristaus kūnas
nežmoniškai šaltas
Nedieviškai irgi
Davatkos bučiuojančios kojas
Prišąla lūpas
Ir skaudžiai atplėšusios odelę
Žegnojasi
Vėliau geliančiom lūpom
Bando dėti žodžius
Šaltoje bažnyčioje prie klauptų
Girdėti lyg nenutrūkstamas
Dūstančių žuvų žiopčiojimas
Šventas Saulius
Atsižegnoja
Skaityti pamokslo
Supainiotą žodžių valą išpint reikia
Nežmoniškos nedieviškos kantrybės
Kartais net
Sielų žvejams
Nekimba
*
Aplinkosaugininkas blizgančiu
Nimbo spalvos kombinezonu
Įspėja Kristų ir jo mokinius
Kad neturintys leidimo žvejoti
Bus baudžiami
Dar norėjo kažką pridurti
Bet gurkt ir prarijo
Kabliuką
*
Sugavęs stambesnę žuvelę
Pabučiuoju
Padarau momentinę nuotrauką ir paleidžiu
Nė viena jų nenori kad sverčiau
Ar klausčiau apie amžių
Sunku patikėti kaip greitai barakudos
Prigijo prie vietinio klimato