Tu kaip kelias rūke
Kai už posūkio kitas
Duonos riekė ryte
Vėl ant stalo pakvipus
Man prarasti tave
Tai beveik nusišauti
ir vergauti kančia
Kaip eretikui laužas
Aš bijau tos tylos
Kuria spengia likimas
Tos šaltos paniekos
Lūpose be atleidimo
Nematau tamsoje
Tavo užverkto veido
Tik pabudęs ryte
Pasakau visad vardą