Sėdžiu prie ežero
Ir jo tamsiuose vandenyse
Skalbiu mėnesieną
Švysteliu į dangų
Ir visada tik tai užsimerkęs
Pirštų galais
Dėlioju švieselę prie švieselės
Katės akių atspindį
Prie tavųjų
Aš ir pats šiandien kaip blausi šviesa
Braunuosi pro siauriausius plyšius
Pro ten kur pakanka pridengti delnu
Taip delnas prie delno
Virsta mišku
O už tų delnų visa visata
Paslėpta nuo kitų
Po audros
Mano siela
It bitėje ramybė
Girdžiu
Kaip blakstienos
Atsineša sapną
Ir kopia ramybe
It stačiais laiptais
Lengvas dvelgtelėjimas
Daugiau nesijaučiu
Kaip tuščiame name
Užveriamos skersvėjų durys
Švelnumas yra
Ne kai atsimerki
Bet kaip...
Tavo pirštas prie mano lūpų
Kai kalbu per daug
Obels žiedų kvapas
Krentant
It maži laiveliai
Mūsų prakaito balelelėse
Kai mylimės
....
Ššššš
Tavo pirštas prie mano lūpų