Ar tu mas

Kai geriu ne tolsta
Bet artinasi

Kažkas blogai
Atrodo sulūžau

Kaip bangos kuprotos
Atrodo rituosi link kranto

Bet išties dūžtu mūša
Į kaukolės lukštą

Sakoma jog neįmanoma
Užsimiršti ilgam

Tad renkamės likti kvailiais
Bent akimirkai

Šypsausi pro sukąstus dantis
Kitas man kaip kruša pavasarį smegenis

Susitepu žolės kvapais
Dairausi į viršų ir skęstu

Atbukęs po žiemos
Kaip negaląstas peilis

Guliu savęs paties stalčiuje
Kai geriu vandenį

Pats tampu vandeniu
Kai nekenčiu kitų tai neliečia

Aš katinas panašus į naktį
Išsėlinu jog vėl grįžčiau

Aš laikas netelpantis
Smėlio smiltyse

Šešėlis ne žmogaus
Bet kažko kito

Kažko ko negali papasakoti
Ką turi pasilikti tik sau

Esu tylus paukščio bumbtelėjimas
Į stiklą

Kai nežinai lūžo sparnas
Ar tu

Mas