Be pavadinimo

O aš dar bandau pamatyti tą gėrį.
Taip sunkiai jis bando praskelti
šį gruodą, šį ledą tavo
minčių.
Pavargo. Sumenko ir jau
nebešviečia.
Tegu.

Dar noriu surasti tą
grožį,
kurį dar tik vakar taip garsiai
skelbiau.
Ne sau, man tiek to  jau -
norėjau tik tau jį parodyt.
Nespėjau.
Ar aš nužudžiau?

Norėjau išrauti tą pyktį.
Taip naiviai, taip banaliai.
Už ko, už ko jį suimti?
Už žiedo pagieža nuodingo,
ar kirst, užsimerkt - nuo šaknies?

Ar reikia man visko, ar šitiek - ir jau nežinau.
Beliko nueiti į šalį.
Tenai, tik kiek
tolėliau.