Pakinkysiu

Pakinkysiu,
Ketrius vėjus pakinkysiu –
Tvirto kelio miglose nesugraibysiu...
Jaunumė geismus permaišė – ką darysi? –
Lyg valstietis įžabojęs juos baidysiu...

Ne rasa ant rugio stiebo – rūkas kabo,
Saulė smilgoj neuždegs žibinto mažo...
Kai dienų gražių nepranašaus gegutės,
Lėksiu per laukus – vilkai te stūgaus...

Drąsiai it šikšnosparnis į tamsą...
Lyg girdėčiau tikro draugo šauksmą –
Neapdraudęs ratų nuo duobėtų
Po žirgų kanopom žodžių eilėmis sudėtų...

Ten kur laimė – prarajos šalimais,
Netektys ir nuopuoliai likimais
Žaidžia lyg laiku jaunystės –
Paslydai... nespėjai įsikibti?!.

Lėksiu ten – į šitą šalį –
Prieš pavojus kepurėlę kelia
Kasdienybė, įsitvėrus vakar dieną –
Vaikščiot man su ja kaip per ražieną...

Tartum baltas beržas – lauko bernas...
Aš galingas – mano rankos galios!..
Ant briaunos pasukęs važį,
Leisiu vėjams keturiems aš
Dūkti valiai...