Laiškai iš nežinios namų,
Skūpiom ailutėm bėga pirštai,
Gėles pavargusias imu,
Jos vakaro cyloj numyršta.
Laiškai be adreso, liūdni,
Kap prisminimai balto sniego,
Žinau, tu rudenim liūdzi,
Kap vasara cykiai užmiega.
Laiškai, katruos tamsoj sklaidai,
Kaskart išbudzina iš miego,
Kap mūsų dūšų atlaidai,
Lyg nežinotum niekad nieko.
......
Tu vėl į laiškus tuos žvelgi,
O jiej neapsakomai ilgi.