voratinklis

paseno mano metai be manęs
dar be manęs ir protas iš namų išėjo
kai lankstėm popierines laiveles
prisimeni sakei tu būsi mano vėjas
tu man sakei kai obelys žydės
į mano delną tu nuoga ateisi
baltumo pilnas mėnuo pavydės
ir aš tave myriop nuteisiu
aš netikėjau niekuo net savim
kai tavo lupos mano lupom bėgo
kaskart draskiausi vien mintim
kad tau kas nors neduoda miego
ar ta mintis į tavo patalus nuslinko
kad obelys jau niekada nebežydės
ir man beliks pasikabint ant smilgos