iš negimusio vaiko eilėraščių (paskutinis)

tai yra atsisveikino eilėraštis su melu
su juodu debesimi kabėjusiu virš mūsų
su praeitimi nuklota lavonmusių

tai yra trumpas dūris sau į širdį
tai dar ilgesnis kelias tau į sąžinę
kai akys nebemato ausys nebegirdi
kai prievartautojai šeimas išžaginę

o tavo žvilgsnis toks pavargęs lyg į niekur
tik aidi vaiko žodžiai mama pasiilgau
mažos širdelės gaila veriamos ant smilgos

kai dydis skausmo toks net vimdo
ir kvapą atima nuo lietaus kiekio
bet musės niekur nesisklaido zvimbia
ir mūsų nebelieka ir nebelieka nieko