Netikėtas lietus

Tiška lietus į grindinį kritęs,
Kaupiasi balos, formuojas srautai;
Srovės gurena, banguodamos teka,
Menkiausią nuolydį radę kryptyj...

Ten kur daugiau vandens susikaupę,
Lekiantys sunkūs lašai su kampu
Mūša šratais ir burbulai kyla –
Sferos atspindi pasaulį ratu.

Nešamos, plukdomos lyg filmą suka,
Be atminties – žavesys judesyj... –
Stebėdamas stoviu, permirkęs lik siūlo –
Vienas jau nuplaukė... kitam gyvenu... –

Miestas – namai, mašinos ir žmonės –
Siauski, pavasari!.. lyg dūšioj žiedai
Krinta balti ir nuotaiką sukelia –
Netikėto efekto pagautas smagiai... –

Iš kur atskridęs debesis violetinis,
Vėl išsilakstė – saulės šviesa –
Šypsausi jai, lyg pirmą kart gyvenime
Būčiau švarus toks – stovėdamas baloje.