Po nakcies

Krikštolinėj cyloj mano vakaras sunkiai užmiega,
Gano mėnuoj  žvaigždes ir klajoja po vakaro sniegų,
Kap užges žiburys, nejudės jau pirkelėje niekas,
Cik nakcis nežinos, kad jau čėso lig ryto nelieka.

Budzins žamį šaurys, oi tas vėjas, kuriuoj  necikėjau,
Tarsi skrandu sunkiu apsivilkis prog pašalius bėga,
Man cik trūksta tavį, tavį vieno man šųdzien raikėjo,
Kap išdzykis šaurys pusto, vercia palaukėse sniegų.

Bus dziena ir kici virkdzys pirkioje sanų smuikelį,
Purpurinis dangus ir dausose boluojancos smylgos,
Kur eini, tu žmogau, palei vienišų ilgesio kelių,
Tarsi medzių šašėliai tį raudos ir pasakos ylgos.