Praplauks naktis išsnigus tamsą lėtą,
Lyg valtis apsivers dugnu į dangų,
O aš užmiršus vasarą saulėtą,
Dairysiuosi pro savo uždarytą langą.
Sniegulės kris ir kris į mano delnus,
Paliesiu pirštais ašarą ant skruosto,
Sakei, tu perėjai laukimo kalnus,
Kai kregžde išskridai iš gimto uosto.
Kaitri ugnis karščiu nudegins lūpas,
Suvilgys rytą ilgesiu žvaigždėtu,
Prie kelio į namus tyliu suklupus,
Apsvaigusi nuo atpirkimo lėto.
.............
Praplauks naktis ir melsiuos tylai ryto,
Kol dar žvaigždė naktinė nenukrito.
Pet juk Tsektspyrats dar ratsė ir dramats, taip? Ir kaip dramitstats jits man daug lapiau patinka, negu tsonetitstats, nets tsmaukts tsmaiktsciai ir lapai dramitskai, ir krinta Kitkits negyvats tsaukdamats – pūti ar nepūti, taip!
Šekspyras griežčiau rašė, ne taip lyriškai, bet panašiai :) Nepasakysiu kad tobulai - technikos prasme, nes tas surimavimas daiktavardžių jis kiek vaikiškas, įmanomas, taip, bet nereikia juo piktnaudžiauti. O šiaip labai simpatiškas , pragalvotas (tikiuosi) sonetukas, net nežinau, tebus man atpirkimas lėtas :) už visokias mintis kurios autoriams nesimpatiškos, o gal net nepriimtinos ... nieko tokio, visai galima vertinti 3/8