Mano motulai

Kap paraisiu iš tolių in tavo mėlynų vakarų,
Degs židziny ugnelė ir drumsis mėlynos akys,
Ir lauks palaukėj klevai, kurstys ugnelį, ugniakurų,
Ciej, katriej neišajo ir nieko niekam nesakė.

Baubs suvarytos avys ir cik piemuoj netyčiom
Kliudzys ąsocį sanų, tų kur gira motulės,
Duos jam vandens šalcinio ir girų magaryčių,
Kvepės po langu rūtos ty nuog lietaus nugulį.

Ir vėl degs ugnelės akys, motulė pagloscys galvų,
Tu tarsi mažas vaikas pravirksi cykiai cykiai,
Lips ciej kici pavargį in nušienautų kalvų,
Tu atsidusi vėlei cia kažkelintų sykį.

Rypuos motulė mano, kad vėlei niekas nemiega,
Kad žiba kacukų akys ir šnekam dar nat negulį,
Paduos man sunkių rankų, jyj bus šalta kap sniegas,
Vaikai, jūs mano vaikai, jau gesinu spingsulį.