visos išgirstos
ir nugirstos kalbos
kai man trūksta žodžių
upeliais suplaukia
į mano atminties jūrą
nesinori prisiminti
kaip atrodytų betoninė tiesa
dužta į demaskuotos ideologijos melą
užrūdiję pasąmonės raktai
dar vis kartais atrakina
tą buvusių vaikiškų iliuzijų pasaulį
koks jautrumas
vaikiškų įspūdžių
pažvelk
į snaigę ant pirštinės
per lūpą
ir tu aisbergą pamatysi
visas pasakas
šypsenas
apkabinimus
aš kasdiena nuryju
kartu su pirmu vandens gurkšniu
su drėgme
kuri visada po liežuviu
pas kiekvieną žmogų
1000 paslapčių nešiotoją