Užsimaukšlinęs sniego kepurę
Vakar naktį pūgos dovanotą,
Rytą namas palaukę apžiūri,
Ligi ežero bėgantį plotą.
Staipos eglės senolės prieš vėją,
Virpa šakos, Andante užgroja,
Šoka snaigės, lyg pasakų fėjos,
Išsapnavusios dangišką rojų.
O pakalnėje ežeras miega,
Užliūliuotas švendryno lopšinės,
Brenda gluosniai pakrante per sniegą,
Lig pat žemės šakas nusvarinę.
Tolėliau siluetai sodybų,
Kaminai, horizontą parėmę,
Atsidus, vėl aušroj pasiklydę,
Iškvėpuodami rytmečio temą.
Vartelius horizonto pradarius,
Rieda saulė pūkuotais pusnynais,
Savo atvaizdus lyg geradarė
Mano namo langams padalino.
Šypsena atrakino man lūpas,
Visai dienai uždėtas akcentas,
Eglių šakos kankorėžius supa
Ir kvietimą į dieną gyventi.
2022-01-15 13:28
Skamba! Gyva, nuotaikinga, žaisminga. Nesuprasiu, jei kas pasakys, kad galima sudainuot! Skirta sklandžiam skaitymui diktoriaus balsu! :)
2022-01-05 20:59
Šaunus kvietimas.
Aš už jį! ;)
2022-01-04 11:56
Gražus paveikslas.
2022-01-04 10:14
Šypsena atrakino man lūpas,
Visai dienai uždėtas akcentas
5
2022-01-04 07:48
Pirmyn į Ten, kur dvasiai daugiau šviesos, šilumos. Ir lūžinėjantis ledas iš po kojų teištirpsta. Laikau prieš akis pasidėjęs ant stalo kažkada tavo padovanotas vaško (gal bičių?) statulėles ir šviesu, gera. Sėkmės Tau ir darbams, paimtiems į rankas, ir keliui po kojomis...
2022-01-03 22:50
Gražus, vaizdingas kvietimas
5
2022-01-03 22:30
"Ten tikrai tu" su saulutės kvietimais į dieną gyventi... Tokia realistiška, taip aiškiai, tiek matoma išeini iš gryčiutės - iki kaimo ir vėl pro egles grįžti į namus. Patiko, sėkmės 2022-iuose.
2022-01-03 21:44
Tiesiog išskirtinai gražu 5