senamadė žiema sniego operų prietemoj klausos
pasiruošus išgrot šerkšno penklinėj ryto garsais
o maži angelai kritę žemėn susmulkinti gausiai
virsta snaigių lipdukių sonetais tyloj nunertais
šitaip šėlsta pūgos mezanscenoj snaigiašokio natos
ant kaklų ir apykaklių, žvilgsnių ir net sakinių
dekoruotuos languos karpinių siluetai jau matos
krentant žemėn adventui baltam - Gerumu