Navatnai saulė laisis ir vakaras šitas
Bus kitokis nei vakar, nei prieš kažin kiek metų
Ir ateis vėl nakcis dar lig šol nemacyta,
Gi tokių jau naktų niekas šandzien nemato.
Bruksis pirkion vaikai valgyc kleckų, bulbienės,
Vers motulė duris ir užtemdzytus langus,
Migs, užmigs už trobos jau geltonosios pienės,
Ir vėl nieks nežūrės in pritemusį dangų.
Tuoj pavalgys visi, kamini vėjas ūžaus,
Bels bildukai ir vėl tep nucyks ligi ryto,
Cik vištidėj gaidzys vis kracys savo gūžį,
O prieš rytų vėl rasos in žiedus nukrito.
Kelsis močia anksci, uslanėlį, milštuvį
Ims iš kampo trobos ir in tvartų vėl nešis,
Tėvas dalgį išplanks, o vaikai kur nebuvį
Kuisis laškoj minkštoj, lyd žūsaliai vėl pešis.