Boružėlė bunda rytą —
Saulė niekad nematyta,
Boružėlė smalsiai žiūri
Į zuikučių saulės būrį.
Boružėlė dar mažytė,
Jos juodi taškeliai švyti,
Ji linksma, šauni, laiminga,
Džiaugsmo jai šiandien nestinga.
Štai mamytė ir tėvelis,
Žiogas— jos eiklus žirgelis,
Boružėlė galvą kelia,
Smalsiai dairosi į kelią.
O paksui sparnus ji tiesia,
Naktį mato žvaigždę šviesią,
Po nakties išaušta rytas
Boružėlei nematytas.
Saulė vėl pažaisti kviečia,
Spindulėliai skaisčiai šviečia,
Šypsosi daržely gėlės—
Geros draugės boružėlės.