gimiau
kultūringiausiame barbarų žemyne
pačiu laiku
kai milijonai žmonių mirė
ir net tiesiog neturėjo vietos kur gimti
miestai nušluoti nuo žemės paviršiaus
taip gimė
mano bendraamžiai
visi su proto minomis galvoje
kurias ten
tėvų nerimas ir baimės spendė
kartu su motinos pienu
aplinkui visi sprendė
nacionalinius ir socialinius klausimus
o aš gulėjau ant lovos
pamestas
ir dar silpnomis rankutėmis
bandžiau žaisti
su pakabintomis ant diržų granatomis
tikriausiai nebuvau glostomas
nors nieko
nei dabar nei ankščiau
neprisimenu
ilgai
pamatęs į kambarį
ateinančius suaugusius
lįsdavau po lova