vidurvasaris, kapitone

///

saulė lyg persikas centrifūgoje
sukasi kol užverda jūra
mano kraujas yra jūra

aš junga su dredais lig žemės
kliūna visi už jų ir aš kliūnu
kai juokiuos iš vidinės suirutės

laivo stiebas mano surišti dredai
užsikariu jais apsižvalgyti
niekur nekliūnu, kapitone

galiu tai patvirtint
sms žinute

///

ten kur skaidrus vanduo
peiliai ant dugno ir žuvys
blykčioja
į mataruojančias kojas

o kur jas dėti
perėjus jūrą

nereikia kojų nei rankų
sudegančių akistatoj
susavęstavęsbegalybe

///

į smėlio kauburio viršūnę sraigė
iš namuko dviem periskopais
spokso pro uždengtus objektyvus

už užuolaidos tatuiruočių salone
ant savo rankų raumenų
bičasnumerisiks perkuria fauną

poriniai gyvių skaičiai
iš raudonosios knygos
visi tvarkingam pasiplaukiojimui

per devynias jūras iki devintų vartų
kol žingsnių skaičiuotojas
pabarškins raktais
palei smilkinius

///

medūza su akiniais
deganti vasaros jūra ir
ją pervėręs
saulės nuodėgulis

stebiu kapitono žaidimą
kaip jis suveja vėją virvėn
talžo kopas ugnine beisbolo lazda

vėjas pučia smėlį į burną
iš žodžių akmenų stato švyturį
su šešėliais viskam
kas dar nesudegė