Naujos faktorijos. Minties pavidalai

Niekaip neįmanu priprasti prie  astrologinių kalendorių
nes juose chaoso ištakos
ir prie istorijų liūdnom pabaigom
graudumas jose palieka išgriaužas
iki pat kaulėtųjų smegenų

negalima pamėgti laiko kai dar nenušvitusį rytą
keičia eilinis užteminas
kai pasirodęs paukštis neatpažintas
pasivadina lutučiu

neįmanoma priprasti prie nelanksčių
neišbaigtos ir iki galo neišsakytos
minties sakinių šaltų kaip vidužiemis
prie Severijos tvarto

prie žodžių permatomų kaip vėjo gūsis
pilkųjų lankininkių iššautas iš lanko
kuris pilnas nematomų simbolių
iki laiko iki kol pasirodys kad jie visi yra
minties gyvių ir augalų spermatozoidai

pradžioje buvo prasmė ir žodis
bei jų sukurti gamtovaizdžiai
visa yra prasmė ir pats žodis iš jos
neįmanoma patikėti
bet visa yra atsiradę per juos

neįmanoma patikėti bet vėjo gūsis
jau virsta metraščiais
kuriais galbūt bus kūrenamos krosnys


...

taigi
metraščiuose nulis vandenų nulis mėnulių
vosos valandos gegutės
ir jų trumpos monutės po stiklu
gal net po stalinėmis lempomis

taip pat žvyras ir žvirgždas
taip pat aplipęs lango stiklas
priešais ir po viena iš jų

gali įkristi į kambario sieną
į langus grindis į lubas
kaip ir į kitus dar neišgyvento gyvenimo vaizdus
bei ertmes

ertmes erčias dreves ir vaizdus
įstrigti juose
ir žiūrėti į visa kas vyksta kas vyksta
kas juda kas kruta kas pisasi
taip kaip gintaro musė žiūri į vorą
ir jai nebaisu nei bloga
tačiau ankšta taip
jog nepajudėsi

tik vienintelė minties erdvė sklando kartu
sukasi jos galvoje ir lekia ten
kur panorėjusi

šį akies mirksnį aš galvoju tik apie viena
kiek dar bus išsemta vandens
iš šventų šulinių
šiems metraščiams užgesinti