Atspindėtas

Krantu iš tolo einančiam vis rodos
Pas mylimąją grįžti per vėlu
Kur kabantis Semiramidės sodas
Tarytum amuletas po kaklu

Gramzdina vis gilyn į juodą naktį
Žvaigždynai jau ranka pasiekiami
Kodėl norėtum jų staiga netekti
Jei saujomis lyg gintarus semi

Jų atspindžius ir pats juk atspindėtas
Kuris iš jų tikrasis – nežinai
Kuris vagis kuris širdy poetas
Meluojantis kad blizgantys žvynai

Tik trisdešimt monetų sidabrinių
Tik tiek kainuoja Kristus ir kančia
O kiek yra pasaulyje tėvynių
Užgimusiam ne žemėje ne čia

Kur pieno putos taip staiga nurausta
Vos palytėtos dalgio ašmenų
Ir kokios bangos supa šitą plaustą
Kur kūdikių raukšlėtų ir senų

Užmiega lyg ant rankų pribuvėjų
Be jokio riksmo ir nebepabus
Kiek žemėje karalių kur iš vėjų
Sau siuvasi fantastiškus rūbus

Ir smėlio pilys vėl ir vėl sugūra
Naujas statyti dar ne per vėlu
Kur melsvos akys liejasi į jūrą
Ir trupūs kaulai virsta koralu

Tikėjimo tik gaila – nepakanka
Kad eitume per vandenį kad Jis
Dvejojantiems ištiestų savo ranką
Ir užgiedotų iš gelmių žuvis