Apsvaigę

Iš debesų nusviro upės,
Lyg tvanas ūžia mūsų miestas,
Tik lengvabūdžiams jau nerūpi
Kokiom spalvom jisai apšviestas.

Gal žydros, baltos, gal raudonos
Ant grindinio gyvatės raivos.
Net nesvarbu joms geras tonas –
Nuo pramogų visi apsvaigę.

Ir nors prilyja iki kẽlių,
Tie neregiai – purvyne braido.
Kai rytas uždega jiems žalią,
Akligatviuos ropoja sraigėm.