Užprogramuotas

sapnuosime paryčiais
kai visos tamsos dvasios
persikūnys į paukščius
kils ir tūps ant antenų
aukščiausių medžių
ir vienišų švyturių jūroje
sapnuosime nuodėmes
visas kurių nebuvo
niekas nematys
pienių pūkais užsiklosime
ir juoksimės
tamsos apkerėti
tyliai tyliai
kol pradės lietaus lašai riedėti
per ištroškusius kūnus
šiąnakt sapnuosime
nemigų bokštus
užuolaidų klostėse