į mišką

1

griauna lietus lapų pilotes 
tarp akmenų sukūrinėj vonioj nardo kietasparnis
karštis nusega jo odinę skrandą

jis nusisega pavogtą boružės korsetą
kirvarpos čiumpa matuotis jį ant trobos balkio
kraujo lašai ant boružės šarvo
septyni šūviai į pernykštį kiautą

deguonies rikošetas
išgirsti gimstančio klyksmą 

2

sprindžiais matuoju pamiškę – šeši pankai lubinai
žiūri į debesį, atmetę savo skiauteres
Vaivos dažų tūta dabar užsukta – nelyja

eisiu miško taku aviečių stagarų šešėliais –
pypkės pelenus kratančių čiabuvių s/merkiančiais žvilgsniais
miesto suirutę įmesiu kaip užmokestį miško kepurėn

šarka ant elektros stulpo karkia
eini laidais

3

veidą šakom plaka lazdynai – vieningi streiklaužiai
drebulės apgailėtinai lankstosi į pakelės vonias
nustumia, prisitraukia nagais lūžtantį miško garsą

gervių klyksmas apsiveja kaklą 
įremia šviesos durtuvą iš lajos, kurioje pinasi kūnai
saulės sprogimas bevardis niekur neužrašytas

žingsnis
į savo chaosą

4

šeštą ryto rūkas pulsuoja rausvėjančiom viršūnėm
plazda mano plaukuos kritimas ir skrydis
svaigiai pro ausį nuzvimbęs į šalpusnio peruką

įkvepiu pūkais virstančias garbanas
mane ir miškų aromatą įkvepia pilkas meškėnas
paros spektras jo akyse

miško galybės baterijos
be įsižeminimo

5

liejasi žemės paklote sieliai – raudoni  stagarynai
šakos dilbčioja pro žalius antakius
kelio baloj atsispindi šešėlis sulig kalnu

plyšta vėjas į kailio sruogas
žvėries atėjimas – vos girdimas miško sąnario traškesys
už smilgos kliūvantis uodo narelis

po griaustinio
tyliausias žvėries alsavimas

6

saulės dėmės – meškėno akys
plyksteli už kalvos – gerk, jenote, upokšnį
ūsais gindamas būsimus ikrus ir buožgalvius

šuoliais ryžtingai matuodamas miško proskyną
mirusiu dedas meškėnas, vos pamatęs priešą
taktika ar prisitaikymas

skrodžiant kiaurai žemynus
miestų miražai brydėj

7

vienas peizažas geltonas, kitas mėlynas
kol uodai sugelia pėdas ir miškas pasrūva nemiga
raidžių riestukais blakstienoms su begaliniais – kodėl

kol miegi kaip kritęs lapas ir kol uodas iriasi lapo kanoja
krenta kriokliu per nugarą ir įsipainioja
į rasos lašą sustingusio meškėno žvilgsnyje

šuolis rasos laše sustingęs
kol plyšta garsas