Kuris niekad nesiliaus tavęs siuvęs

Vaikštinėdamas kapinėse per pilnatį
Aš supilu tavo kūną
Pro žvaigždėto dangaus piltuvą
O tu skundies per daug juoda
Tad vienu vinimi prikalu krūvą kometų
Baisu kai nesigirdi proceso
Kad kažkas vyksta
O tu mažyčiu pincetu susikaupęs
Dėlioji kavos sutemoj jonvabalius

Prieš gimstant
Kiekvienas kąsnis oro
Atrodo besvoris
Iš tikro toje akimirkoje telpa
Viskas apie ką svajoji
Visas miestas sustoja
It laikrodis tiksėjęs deguonimi
Tik tu neprisimeni
Iškalu tavo formą
Gyvenimo kūju
Palengva
Po truputį
Pro mažą akutę
Į trumpam suluošintą tylą
Įveriu siūlą