rudens matematika

išragautas beprotis ruduo –
neteisingas gyvenimas savas
tartumei užrašytas skiemuo
ant rasotų langų – nakties pjedestalo

toks jau metas
subrendę javai
o vis tiek netgi piktžolių gaila
joms tik vėjas paklusnus tarsi šuo
darganų kąstas žaizdas tyliai laižo

sau pati kartą kitą
šuniškai lyžtelsiu širdį
būsiu sau ir avis ir piemuo
akmeniu sau pabūsiu
atsisėst pailsėti
ar ženklu sugrįžti

sako
toks teisingas ruduo –
tyliai migdo neleisdamas klysti

smilkiniuose kala dalmuo
ir gyvenimas savas
o tu – tik daliklis