sakymai metaforos haliucinacijos

sakymai metaforos haliucinacijos


.................................  





....  

kur pažvelgsi tas pats visur 

anapus gatvės po kiekvienu medžiu 
po vienaakį katiną 
bei skarmaluotą beprotį 

sako pats autentiškiausias iš jų 
visgi švilpauja laksto ir karstosi
nuogas 

...  

besibaiginėdama žiema 
nusikramtė sau 
krūtų spenelius 

ir išėjo 
neužmokėjusi sąskaitų 

...  

dar kažkas?  

ten po atvartu dronų pultelis 
manieji imituoja laumžirgius 

aš apie tai jog visi 
turime po slaptą ginklą 

...  


ateina toks laikas 
kai švytuoklių pusiausvyra 
pasislenka veidrodžio link 
ir mano vidinis man sako 

dabar aš tau diktuosiu 

...  

fermi tyrinėjo atomus 
bet ir jam tas pats 
nutikę buvo 

išsigandau? ne ką tu 
prieš dvi sekundes 
užsivedė šaldytuvas 
ilgai ieškojau kur rankenėlė 
o gal pakojis 

bet ne nieko suvis nieko 
užsiveda ir mina pats 
pakol nustoja 

taip taip suprantu 
tatai yra technika 


...  

pagal perimetrą viską surenku 
kas žemiau juodųjų 
penkiaaukščių stogų 

bet čia ne perimetras  
čia kažko trūksta 
net ąsotis neturi pagurklio 

ir dar –
čia rudeninis vanduo 
laiko rodyklės dumble 

o per jį – skiauterėtas 
tritonas šuoliuoja 

...  

ne apie sielą ne apie gėrį 
ne apie vėją ant beržo šakų 

apie nieką apie pasitikėjimą 
apie kvailelius 

jie mano – jei kaži koks kardas švytruoja vadinasi 
ok tegu ne visi arkangelai 
tai bent Gabrielius 
su Mykolu smarkiai mojuoja 
kaunas už mus 

aha kad tik nesikautų 
galvas visuomet kapoja 
nekaltiesiem pralaimėjusiem 
ir imbecilam 

šiąnakt vėjai drąsko krūtinę 
varva lašas tritono akin 

tas atsimerkia ir mato –  

eiktupist 
gi pavasaris jau 
nebe ruduo