sakymai metaforos haliucinacijos
.................................
....
kur pažvelgsi tas pats visur
anapus gatvės po kiekvienu medžiu
po vienaakį katiną
bei skarmaluotą beprotį
sako pats autentiškiausias iš jų
visgi švilpauja laksto ir karstosi
nuogas
...
besibaiginėdama žiema
nusikramtė sau
krūtų spenelius
ir išėjo
neužmokėjusi sąskaitų
...
dar kažkas?
ten po atvartu dronų pultelis
manieji imituoja laumžirgius
aš apie tai jog visi
turime po slaptą ginklą
...
ateina toks laikas
kai švytuoklių pusiausvyra
pasislenka veidrodžio link
ir mano vidinis man sako
dabar aš tau diktuosiu
...
fermi tyrinėjo atomus
bet ir jam tas pats
nutikę buvo
išsigandau? ne ką tu
prieš dvi sekundes
užsivedė šaldytuvas
ilgai ieškojau kur rankenėlė
o gal pakojis
bet ne nieko suvis nieko
užsiveda ir mina pats
pakol nustoja
taip taip suprantu
tatai yra technika
...
pagal perimetrą viską surenku
kas žemiau juodųjų
penkiaaukščių stogų
bet čia ne perimetras
čia kažko trūksta
net ąsotis neturi pagurklio
ir dar –
čia rudeninis vanduo
laiko rodyklės dumble
o per jį – skiauterėtas
tritonas šuoliuoja
...
ne apie sielą ne apie gėrį
ne apie vėją ant beržo šakų
apie nieką apie pasitikėjimą
apie kvailelius
jie mano – jei kaži koks kardas švytruoja vadinasi
ok tegu ne visi arkangelai
tai bent Gabrielius
su Mykolu smarkiai mojuoja
kaunas už mus
aha kad tik nesikautų
galvas visuomet kapoja
nekaltiesiem pralaimėjusiem
ir imbecilam
šiąnakt vėjai drąsko krūtinę
varva lašas tritono akin
tas atsimerkia ir mato –
eiktupist
gi pavasaris jau
nebe ruduo