nakcu

šūnakc nemiega nat žuvys
kap gi tep
aš girdėjau jas krykščiant
ir vartancis užutekin
kap ėjau perrišč arklių
devintų nakc iš ailės
mano prieteliau aš vėl nemiegu
kap prieš dzvidešimc metų
skersai gerklės stovi gumulas
o krūcinėj kurkia varlės
vienok greit nucyko
medzų šakos meta šašėlius
po kojom jaucu akmenis
bet tuoj vėl atsistoju an žolės
jyj glosto ir ramina
ryt vėl ca ateisiu
ba cik ca pažįstu žuvis
ir medzus
pažįstu savi